Kai bedugnė pradeda šviesėti,
O dangūs pasidaro neįveikiamai juodi,
Girdžiu kažkur už metalinių grotų
Bėgioja žiurkės po kampus....

Išeinu aš į dienos tamsą,
O pareinu lyg iš nakties šviesos....
Pasižiūriu į save vandeny
Ir suprantu, kad mano veidas nyksta...
Su kiekviena diena atrodau vis baisiau...

Bet tai nerūpi niekam,
Net ir tam Žmogui,
Kurio dėka nebegaliu svajoti,
Nebegaliu skraidyti kaip angelas su lengvais sparnais....

Tačiau kartais dar prisimenu,
Kad egzistuoja mėlyna padangė...
Dabar man tai... tik pro dryžuotą langą,
Pro kurį matau beribį gyvenimą...

Kažkada suprasi, kad svajose
gyvenimas spalvotas, o realybėj -
Amžina Tamsa...

Komentarai

manijack

ce dienorastis, o ne kuryba...

Deep_blue

tai jis yra ir kuryboj )

Zimbabwe

.......siaip graziai...bet manau reikejo det i kuryba ......nu bet cia ne esme......