KūrybaEilėraštis

Dievo rūstybė


Saulė virš horizonto iškilusi,
Debesys susigūžta šalia jos,
Žemės pultą drebina dievas,
Viesulais ją (žada) greit suniokos.

Stumtelėjus mėnulį link žemės,
Susidūrę šie milžiniški luitai susprogs.
(Gyvybės egzistencijos klausimas iškilo.
Atsakymui laikas jau baigias. Jau ant ribos)

Ugnikalniai veržias ritmingai,
Liepsna aplinkui viską graužia.
Vandenynų bangos sukilo,
Salas cunamiai rankose gniaužia.

Užrūstino dievą žmonių tauta
Jo kūrybą žiauriai naikindami.
Nieks netikėjo, kad taip bus:
Jog visi nuo jo rankos akimirksniu žus.

Žemynus jau rankose mėto,
Kojomis į didžiausius ledynus remiasi.
Savo auksiniu kūju užsimojęs
Tuoj baigs mūs planetą niokojęs.

Euraziją į tolimą galaktiką nusviedė;
Afriką rankomis suspaudė, sunaikino;
Ameriką ir vandenyną kojom išblaškė;
Antarktidą savo žvilgsniu ištirpdino...

Komentarai

elineja

nisbaigta kazkaip