KūrybaEilėraštis

Dvasios kerštas


- Kodėl mano ašaros neriedėjo, kai išsiskyrėm?
- Nes širdį ištampė patyčia karti.
- Kodėl tu manęs nepasiilgai?
- Nes žinau, kad tu su manim tik žaidi.

- Ar grįžai tik iš keršto?
- Taip, nes man to tik tereikia.
- Ar tavo botagas jau dega iš pykčio?
- Taip, nes praeitis mane taip nuteikia.

- Ar man skaudės, kai kirsi?
- Gal. Tavo skausmo pajust niekam nelinkiu.
- Tad kirski greičiau rausvu botagu,
Nes sąžinės skausmo jaust nebegaliu...

- Kentėki žmogau. Tu to tik tevertas...
- Kuom gi aš tau nusikaltau?
- Nepaisei draugystės manos,
širdies skausmų ir emocijų bangos.

- Kirski greičiau, nes pūnu viduj.
Žinau nusidėjau, ir pasigailėt neprašau.
- Tu mane pažeminai ir nuplėšei garbę.
Už tai tau mirties nuosprendį krauju jau rašau.

- Tegul mano botago dygliai tau palieka
Randus giliausiam širdelės kampe.
Tegul šis kirtis tau būna nepamirštamas,
Prisiminki tu jį amžinajam sapne.

- Ar nori dar tart paskutinius žodžius?
- Taip, nes žinau, kad daugiau jų nebus.
- Tad sakyki paskutinį savąjį norą!...
- Nuplauki nuo veido gyvenimą nedorą.

Mostas buvo tik vienas.
Rausvo botago dygliai pakilo ore.
Klyksmas aidėjo per tūkstantmečius
Kaip arklys įkliuvęs spygliuotam rožių krūme...

Komentarai

DeusInversus

Paskutinė strofa kuria gera vaizda... GERA...10...

Agotukas

Nu gražus... (*)