KūrybaEilėraštis
Išmokite kentėti
Ša! - Mirtis klausosi:
Kas pirmas suriks,
Tą ji pasiims.
Netikėkit, kad atgal sugrąžins.
Ašaros! Nuo kurių lieka randai ant veidų,
Meilė neuždegs, nesušildys savo aistra,
Nei kas padės jums graudžiausiom raudom,
Nei šimtus sykių kartotom maldom.
Savo tamsia skraiste apgaubs,
Raukšlėtom, pasenusiom rankom paglostys.
Vėliau perdrėks krūtinę, nagais skruostus sudrąskys,
Liks tik akys, kurias ji savo žvilgsniu išbadys.
Kentėti pripraskit dabar - bus lengviau.
Ne dėl bevertės meilės ar gyvenimo padėties.
Išmokit kentėti! - ir vėl jums sakau...
It pūkas jūs krisit - ramiau...

Komentarai
hmm na as pasakysiu kai ka jei yra pasirinkimas tarp mirties ir gyvenimo visada vertetu rinktis mirtį ir mirtis nera kancia mirtis mirti vertetu drasiu veidu niekam neparodant baimes tada mirtis yra garbinga ir didinga o jei tu parodai bent menkiausia skausmo ar mirties baime tada esi paprasciausiai nevertas mirti
Žinau, kad banali tema, bet ji tokia tik music.lt Šis eilius apie mirtį ir kančią yra tik 2 mano kūryboje...