KūrybaEilėraštis
Iš vandenų gilumos (extended)
Aš tik mažame dumble -
Mažas ikras,
Kuriuos paguldė čia vandens srovė.
Žiūriu į viršų ir stebiuosi:
Koks pasaulis atrodo tikras...
Toli toli,
Kur kalnų vanduo iki manęs teka.
Aukščiau aukščiau,
Kur žmonių surasti - reta.
Dar aukščiau nei aukštai.
Kur prasideda sniegas.
Kur stūkso ledai.
Kur balta tik matos,
Kur gyvybės mažai.
Dar aukščiau. Aukščiau.
Kur debesys plaukia
Kur paukščiai lekioja
Jų šešėliai kalnų viršūnes gaubia.
Aukščiau nei aukštai,
Kur spindi planetos.
Aukščiausiai!
Kur glūdi begalybė,
Ką akis aprėpia mažiausiai.
Sukasi saulė, Marsas ir Venera,
Milijonus kartų didesni.
Iš čia jie atrodo taip gražiai,
Panašiai kaip aš.
Patikėkite - nuostabiai...
O mano žvilgsnis keliauja toliau.
Toliau, kur niekas dar nebuvo.
Toliau, kur spindi maži žiburiai.
Kas toliau nežinau...
Skriejantis mano žvilgsnis,
Skrodžia beribes galaktikas...
Ar žvilgsnio keliui bus pabaiga?
Ar baigsis ši beribė visata?
Praskrisdamas visas žvaigždes
Matau juodą dėmę
Mano žvilgsnis dingsta joje
Manau viskas baigiasi čia...

Komentarai
man jis visai idomus
Beje, nelabai noreciau, kad vertintumete si eilerashti, nes jis jau buvo publikuojamas, tik kiek trumpesnis...
Praeitą kartą, kai įdėjau šį eilėraštį jūs man davėte daug patarimų kaip jį ištaisyti. Esu labai dėkingas. Dabar šį eilėraštį prailginau dar 3 strofom, nes sakėte, jog jis trumpas. Sakėte, kad jis šaltas. Aš tokio ir norėjau. Būtent tokį eiliėraštį aš noriu išsispauzdinti ir pasikabinti ant sienos . Ačiū dar kartą ir lauksiu kitų komentarų...