KūrybaEilėraštis
Kraujo pakrantė (Kortezo istorija)
Didžiulis laivas - galeonas
Plaukė į pažadėtąją žemę:
Ten aukso stūkso kalnai,
Sidabro upės ten teka ištisai.
Kortezas - Ispanas pažadėjo
Parplukdyti visą turtą į gimtinę,
Su savo įgula prisišvartavę,
Pažymėjo savo vardu naują žemę.
Su muškietom ir arkliais
Jojo per ežerą - pelkę,
Klimpo patrankos dažnai,
Nesugebėjo jų ištraukti kariai.
Tačiau jo nuostabai jis surado
Naują tautą - actekus.
Stovėjo jų miestas pakrantėj didingas -
Tenočitlanas! - žinys tarė protingai.
Bet Kortezui tai buvo nė motais:
Jis degino viską ir visur,
Plėšė vien sidabrą ir auksą
Ir šis miestas pavirto dideliu laužu.
Supykę actekai su majų pagalba
Užpuolė ispanus kelionėj namo:
Įvyko didžiulės kautynės toj vietoj,
Skambėjo kardai ir muškietos.
Pakrantės vanduo paraudonavo,
Dangus lietaus debesim apsitraukė,
Krauju ši pakrantė pasruvo,
Daugybė kareivių čia žuvo.
Ispanai laimėjo ir auksą turėjo,
Sukrovę į laivą namo jį gabeno.
Gal dėl to godulio, gal dėl svorio
Nuskendo kraujo pakrantėj jis ir jo lobis...

Komentarai
keistas.....
ka as zn... siaip gal ir graziai sueiliuota, bet man tokie neptinka... man lb patinka su lyriniu as, vidiniais isgyvenimais ir t.t. cia to nera, taip kad... hmm... nebalsuosiu gal geriau
hm...berysio jis man..
keista, kad rasai tokius eilerascius. jie jau nieko nebedomina. nors jei musu istorijos vadoveliai butu visi taip sueiliuoti... kagi, geras biznis.
Hm.Gan Įdomus. Bet kažko jame per daug. labai sunkus atrodo ir jaučiasi...
Nenoriu, tiesiog pats mokinausi istorija ir uzkliuvo man tas Kortezas.