KūrybaEilėraštis
Mano triratukas
Atsiveria mano rūsio durys:
Šviesa neuždegta, todėl tamsu.
Laiptai rodo kelią žemyn -
Atsargiai lipu, nes man baugu.
Pirmas, antras laiptas, trečias -
Driekiasi žemyn šis kelias.
Nužengęs paskutiniuosius žingsnius
Uždegu šviesą (jaukiau bus).
Išsitraukęs ilgą geležinį raktą
Sugrūdu aš jį į spyną:
Čiaukšt! - Garsas pasigirsta,
Deimantinėmis mano akys pavirsta.
Spindi triračio sėdynė ir pedalai.
Jau įsivaizduoju ilgą kelią:
Nuriedėsiu juo ilgus takus.
Akimirka žavinga! Kaip man gera bus...

Komentarai
prasideda, kaip prastas rimtas eilėraštis, bet pabaiga linksma.
visai toks linxmai nieko... tik lb monotoniskas ritmas... bet siaip tokius lengvus eilerascius kartais labai faina paskaityti... todel duosiu 9, nes siaip kazkaip mano nuomone mazoka jausmo... bet visiems savaip
gal ir neblogas bet jau žodžiu išdėstima tai galėtum bent vienam pakeisti pažaisti nes skaitai kažkaip neidomiai bet šeip nieko mielas
Vaikystes prisiminimas... 10