KūrybaEilėraštis
Nieko nebeliko
Kai saulė nusileidžia,
Kai naktis aptemdo tavąsias akis.
Kai tamsa išskleidžia savo šešėlį,
Aš matau tave...
Verkiančią beribėje tamsoje...
Žodžiai mano dingsta gilumoj,
Mintys paskęsta bedugnėje...
Ir iš lėto pakėlęs galvą,
Aš matau tave...
Nesuprantančią šios vienatvės.
Iš šalčio virpa tavo lūpos,
Dėl nežinios tu pasimeti savyje...
Ir tavo krintančių ašarų aidas primena,
Kad aš matau tave...
Niekados nerandančios tos vietos...
Kurią pražudė tamsuma.

Komentarai
Devyni balai,už tas povandenines sroves,kurios ne iškarto pasimato,ar pasijaučia...''''....'''''Toks lyg ir sausokas,kaip marciusxx rašė,tik gal paskutinis stulpelis kiek viską sutvarko,tą ką reikia žinoti ir suprasti....'''''....'''''
man tai siaip sau...nu kaskoks sausas.................
visai nieko
nezinau...nieko ypatingo...
siek tiek banalus, bet neblogas...
grazus . .
man truputi kazkoks tuscias ir sausas.. Bet siaip nieko...
neblogai
Rytoj turetu buti pradetas publikuoti dar wienas mano eilerashtis.... Jis su optimistishku pozhiuriu i pasauli...
em.neblogas
o man tai patiko. reta kuris tokios tematikos man patinka, bet patiko gerai
na pats eilerastis neblogas, tik tema labai jau atsibodus..
as ir visada save vertinu megstu gi savus eilerascius...
Ir vel sawe isivertinau 10 balu