KūrybaEilėraštis

Seniai...


Seniai jau vėjas medžio viršūnę laužė
Veidmainiškai sakydamas - aš netyčia.
Seniai jau pavasariu kvepėjo dienos,
Seniai žolę išdygti ragino pievos.

Dangus - ir tas išdavikas -
Tik retkarčiais savo mėlyną veidą parodo.
Jau seniai sniego platybės žemę gožia,
Todėl ji iš sielvarto verkia be žodžių.

Tik upės prie kasdienio darbo pratusios
Teka ir teka vingiuotu keliu.
Gėlės pražysti dar nežada meluodamos :
Norim miego, mums šalta, baugu.

Seniai jau žaliavo sodų beržai,
Seniai neapaugo krūmais takai.
Seniai nečirškė paukščiai miškuos,
Seniai pasigedom spalvingos gamtos...

Komentarai

indrutea77

na, esmė graži, bet eilėraštukui kažko trūksta

Cukriukas

seniaiseniaiseniaiseniai. žodžiu, taip negalima arba tekstas turi būti super ir tada tie pasikartojimai savaime išnyksta bendrame kontekste. šiuo atveju taip nėra.

Degree

Šiaip tai rimtai jau užkniso laukti kol ateis tas pavasaris (tikrasis)