KūrybaEilėraštis
Sustojau
Monotonija įleidžia savo nagus
Į mano apmirusį protą.
Atrodo, gyvenimas nesikeičia niekada.
Pesimizmo priepuolis pasireiškia nejučia.
Nuobodybės skraistė apgaubia mane:
Man niekas neberūpi,
Dėmesinga reakcija sugriauta,
Neįdomu net kokia supa aplinka.
Visas veiksmas tartum sustoja,
Garsas nepatenka man į ausis.
Žvilgsnis skrieja, sustoja ir dingsta.
Sugedo mano veiklumo ašis.
Kūnas apmiršta ir nejuda.
Mintys, pasiekusios šviesos greitį,
Skraido kažkur toli nuo čia.
Tik koja dreba, virpa paslapčia.
O vėjas tik plaukus kedena,
Lietaus ašaros suvilgo veidą,
Tačiau aš dar stoviu be amo.
Protas dar veikia, kažką sako...

Komentarai
ogo man ptiko
na nzn man kazkaip, kai skaitau zodziai plaukia, kaip pro miglą seip gal ir nieko, bet keistokas kazkox na, bet negali gi patikti visi eilerasciai tiesiog negali, bet 9
Nu.... Manau, kad sis eilerastis geriau skambetu kaip baltosios eiles, nes tas paprastas rimas suteikia banalumo.
pasirinkti sudetingi zodziai. o mintis galbut ir paprasta buvo...ganetinai neblogas
visai neblogai
mmm.....labai fainas
niu sitas jau neblogas palyginus su kitais tawo...
nelabai ir reikalingos tos metaforos. svarbu kad eilerastis paliestu skaitytoja. juk skaitant ir pati paciausia eilerasti gali i ji visai neisisjausti, jei tai kas rasoma tau visai svetima.
nebusiu originali ir pasakysiu, kad jausmas pazystamas... ir siaip viskas pakankamai taikliai isreiksta... del to nepasigailesiu ir duosiu 10
pazistamas jausmas. o jo priezastis - tu pats. kartais reikia tiesiog gyventi ir neieskoti tame 'prasmes'.
man patiko nors nieko nesupratau
ydomus...
man pirmas stulepeils lab patiko
pesimiztiskas, bet labai originalus..ir savotiskai idomus man patiko