KūrybaEilėraštis
Vasara mano sode...
Vasaros bangos mane užlieja...
Prisiminimus sukelia gaivius,
Kai bėgiojau aš po pievą,
per sodus, per laukus.
Kada vėl džiaugsiuos vasaros kaitra,
Ir saulės apšviestais takais?
Kada man paukščiai simfonijas čiulbės?
Giesmės gražiausios mane vėl užkerės?
Laikas tirpsta kaip ir sniegas.
Vasaros dienos jau artėja.
Oi! Kaip žavėsiuos aš kiekvieną dieną,
Kai gėlių ir drugių bus pilna pieva.
Keliausiu aš į savo sodą,
Kuris stovi ant žemuogėm apaugusio šlaito,
Kur supynės geltonos, didžiulės...
Ant jų gulėsiu ir užtrauksiu gražią dainą...
Šalia, pievoj gulėsiu.
Debesis ant pirštų skaičiuosiu.
Namelyje radiją paleidęs
Kažką po nosim niuniuosiu.
Ir įlindęs į močiutės braškių daržą
Mėgausiuos uogų gausuma...
Visa tai - žemiškas rojus.
Kurį užpildo simfonijos ir gamta...

Komentarai
nu galimas ir toks variantas...
tik kazkokie ce neaktyvus pasidare visi
Oi! Kaip žavėsiuos aš kiekvieną dieną, nebijok keisti zodziu vietomis pvz Oi! Kaip žavėsiuos aš diena kiekviena va eilems gramatika negalioja lietuviu mokytojos man taip sake seip labai grazus galiu pagirti