Menas ir Mirtis
Kostas Kariotakis - Savizudis (poetas)
Georg Trakl - Savizudis (poetas)
Majakovskis - Savizudis (poetas)
Mykolaitis - Savizudis (dainorius)
Yessenin - Savizudis (poetas)
Na ir taip toliau... zodziu taip tai kodel meninkai buna tokie kaip cia pasakyt na kitokie tai jie linke stipriai i alkoholi tai dar ka nors tai baigia savo gyvenima savizudybe, tai jiem su galva negerai (MJ). Paaiskinkit kas tai? duokle menui ar kas?

Komentarai
Nėra kurti labai lengva. Tu atiduodi visą save, visą save "išjauti", sau nepasilieki nieko, o kiti to nesupranta, sutrypia tavo meną(t.y. tave). Nelengva. Aktorius. Vaidindamas jis turi įsijausti, tapti žudiku, psichu, auka (...), o po kelių valandų jis turi vėl tapti savimi. Po emociškai sunkaus spektaklio dažnas žiūrovas tūri pabūti su savimi, apmąstyti apie tai ką matė, o aktorius? Jis buvo išprievartautas, nudėtas, o gal laimigai vede, o tada "taukšt" ir tu vėl esi tu. Sunku apsinuoginti prieš nepažįstamą minią, o po to elgtis lyg niko nebūtų įvyke.
O tai mano suvokimu jie ir kuria kaip saves realizacija, juk ne del pinigo kuria bent jau mano manymu. o juk ir tu menininku pilna tai ir bendraminciu ir "savu" zmoniu.
Žudosi ne tik menininkai, tiesiog į juos dėmesio daugiau atkreipiama, todėl gal taip ir atrodo. O iš kitos pusės, dažnai menininkai jautresni būna ir pasaulį šiek tiek kitu kampu žvelgia.
Iš esmės žmogus visada yra vienas, bet kai nekuri, tu nesigilini į tą vienatvę. Bet kai užsiimi kūryba, kai gyveni menu ta vienatvė labai pasijaučia, pradeda slėgti. Būdamas menininku tu turi savo pasaulio suvokimą ir negalėdamas savęs iki galo realizuoti, nerasdamas kam save atskleisti galiausiai to nebeištveri.