hhhhhh
Nesakė niekas – niekas nežinojo.
Radau aš tavo tylą ilgesy,
Kai rodės, laikas pamirštas sustojo.
Ir niekada neklausiau, kur buvai,
Man priminė žiemos balti paveikslai,
Trapiais žiedais pražystantys langai
Ir kvapas vidun vėjo įsileisto.
Kai gimęs angelu mirei tu žmogumi,
Tamsa pakirto baltus tavo plaukus.
Gyvent, sakei man, reikia viltimi,
Tik ar ne su tavim ji pasitraukus?
Jei kartais ateini dar lietumi,
Neklausi – kai sugrįšiu, ar priimsi,
Išmokei: gyvenu jau viltimi,
Žmogum kad miręs, angelu atgimsi.

Komentarai
et..viltis... dažnai sakau,beviltiška viltis,nors žinau,kad tai nelogiška....
Paskutiniai eilėraščio žodžiai - AUKSINIAI.