Dienoraštis #25694
O paskui mokysimės grįžti į kasdienybę. Naujai.
Ir kai pagalvoji, kaip lengva viską pasiųsti velniop, dėti ant daug ko, liaudiškai kalbat.
Ko prieš pusę metų žmogus net nebūtų pagalvojęs.
Nuščiūvi ir nieko nebesakai. Ir taip jau dažnai aplinkiniai galvoja, kad juokauju.
Gyvenam taip, kaip kiekvienam patogiau, ar ne?
.
"Laikas šika nematomais blynais ir spiromis, o mes tai vadiname istorija ir prisiminimais."
.
Gero savaitgalio.
Tikrai.
Bet ar nuo to, kad pavebliosiu čia, jis bus Jums geresnis? Linkimes žmonėms sėkmės, geros dienos, labos nakties. Ar tai ką keičia.
Bet vis tiek: gero savaitgalio.
.
Dabar lauksim Domanto, Katedros, vizito teatre.
Visada yra ko.
Komentarai
Dėk ant visko, kas tik šika į dūšią. Dėl visokių smulkmenų niekada nereikia sukti ir kankinti savosios smegeninės. Na ir kas kad ji egoistiška? Aš egoistiška ir dar keli milijardai žmonių šiame pasaulyje yra egoistiški. O pas mus karantinas. Aš nesergu, kiti serga užtat. Va kokia aš egoistiška, naudosiuosi proga neit į mokyklą visą kitą savaitę ir dėsiu ant visko. Gero savaitgalio.
Ir tada visiems viskas bus labai naudinga. Bla.
Taip, lengva visus pasiust velniop, lengva daryt tai kas lengva, tai kas papraščiausia, o ne tai kas tikrai yra naudinga. Nemanau kad naudinga yra visus pasiusti. Tsi lsbsi egoistiška. O pabandyk atvirkščiai, nepasiusti.