Persmelkia jausmas neturintis pavadinimo. Skaudžiai staigus suvokimas, kad jau dabar gyvenu. Dabar.
Kad viskas yra ne filmas, ne novelė, ne spektaklis, ne cirkas ir tikrai ne žaidimas.
Mano laikas tirpsta. Su kiekvienu laikrodžio rodyklės judesiu. O aš net nesuprantu, kad gyvenu.
Baimė mirti?
Šiaip kažkokios rūšies nesaugumo jausmas?
Lygiai taip pat kaip vaikystėj. Nudilgindavo vėlai vakare ar ankstų rytą bežiūrint į rusvus tapetus ir sieninio laikrodžio šešėlį.

...

https://www.youtube.com/watch?v=hbe3CQam F8k

Komentarai

dingusi_kazkur

Parašas jau kita istorija. (:

be_inis

Atsižvelgiant į tavo parašą, turbūt ne : D

dingusi_kazkur

Padeda. Tam tikra prasme.

be_inis

Tokiais momentais žmonės nusprendžia (suprasdami tai ar ne) ką jie veiks su likusiu laiku. ... svarbiausia neturėti daug vaikų ir išvažiuoti kuo toliau : P O massivai padeda, kaip kam