Besvorėms pro šalį plaukiančioms dienos, dingstančioms be pėdsako.
Egoistiškiems materialistams, besididžiuojantiems savo gyvenimo pasiekimais.
Kvailiems paaiškinimams, nuspėjamiems iš anksto, bet gerbtiniems vis dėlto.
Nešvankiems juokeliams, nuo kurių pašaliniams ausys raitosi.
Norams, kurių kitiems geriau nežinoti.
Sapnams, tyliai ėdantiems smegenis.
Ir kasdien vis naujiems pažadams - tiems patiems, tik kitais žodžiais išreikštiems.

Padės?
Padės.
Kažko rimto?
Kažko šiaip.

Komentarai

dingusi_kazkur

Mhm. Jau net tas žodis "pažadas" yra per naivus. Greičiau preziumuojamas melas sau.

prieblanda

Sapnams, tyliai ėdantiems... pažadai laužomi (?)