Vilties dar yra

Buvau šiandien ir aš teismo posėdyje. Labai trumpai tetruko, dėl tam tikrų procesinių priežasčių, bet nenuvylė tikrai. Viskas, kaip skaitom vadovėliuose. Ore tiesiog tvyro iškilmės, pagarbos ir teisingumo dvasia.
Teisėjas, prokurorai, gynėjai, nukentėjusysis, kaltinamasis, tos raudonos kėdės... Ech. Tad tikrai galiu pasakyti, kad ne viskas taip negatyvu ir prarasta. Dar tebeegzistuoja kažkas, ir nereikia taip pykti mokantis apie sąžiningumą, teisingumą ir protingumą.

Goš, mane tiesiog veža tos mantijos, tas oficialumas...
Stot, teismas eina!

Komentarai
taigi tu sergi... ar jau nebe? 😘
Mes nuosprendžio paskelbimo nematėm, nemanau, kad toje byloje jis apskritai greitai bus, tad nežinau dėl to, kol kas tikiu dar, kad žmogus nuteisiamas tik visiškai nesant abejonių jų kaltumu, ir kad jei yra bent kokia reali galimybė dėl jo nekaltumo, jis išteisinamas. Žodžiu, daug peno šnd apmąstymams gavau. Ir taipogi, realiai pamačiau, koks stiprus visomis prasmėmis žmogus turi būti teisėjas, kokia galinga turi būti jo kvalifikacija, greitas mąstymas ir t.t. iki begalybės. Viskas vyksta čia ir dabar, be jokių "nežinau" ir "hmmm, gal". Gynėjas pas mus geras toks buvo 😃 Jam tik visko reikia, klausinėja be sustojimo, puola. Matėm ekspertės liudijimą, tai ją gynėjas neblogai apvalgė, ir jos išvada tikrai įgavo abejotiną atspalvį, nors iki pateiktų klausimų nebūtum suabejojęs teisingumu to, kas pasakyta. Po atostogų vėl bandysiu eiti ir pamatyti kažką daugiau, nes šnd, bent laiko atžvilgiu, tai visgi buvo minimumas. Noriu dar 😘
.