Dienoraštis #36603

Lagaminai sukrauti - ir nieko daugiau nebeliko tik išeiti pro duris - uždaryti ir niekada negrįžti, neatsigręžti, neprisiminti.
Pasinerti į ateities nežinomybę... atsiduoti srovei... nebemąstyti, bent sekundę...
Nežinoti į kurią pusę eiti ir nebijoti paklysti - štai ko noriu.
Nepažįstami žmonės ir veidai, nežinomos temos, nepažinti kraštai.
Išnykti iš viso šito, bent kokiems dešimčiai metų.
Sukurti save iš naujo.
Tiesiog - pabėgti.
Be nereikalingų žodžių ir atsisveikinimo tostų.

Jei tik sugebėčiau sukrauti tą lagaminą...


Komentarai

be_inis

combat rašė:nuo savęs nepabėgsi... tuo labiau, su našta - lagaminais kažkokiais sukrautais. 🤔

dingussi

čia tik lyrinis/emocinis nukrypimas 😃

combat

nuo savęs nepabėgsi... tuo labiau, su našta - lagaminais kažkokiais sukrautais. 🤔

be_inis

benga !