|
Prisimenu ,jog tai kas buvo grazu ,buvo laikina..Stebiuosi ,kad pasaulis sutvertas taip ,jog zmogus turi(privalo) visada ishgyventi tik tai ,kas jam nemalonu ,kas jam galbut yra nereikalinga..O tokios akimirkos t.y. graziausios tavo dienos yra tokios lengvos ,jog jas galetu nupusti net praeito katino vejelis..Ziuredamas i kasdienybe ilgiuosi kazko tokio ,ko gal nesu patyres..O tai butent ir yra viena gyvenimo prasmiu ir tik tada gali buti laimingas..O ko ash nesu patyres? Turbut paciu zmoniu...Nauju pojuciu ,emociju..Meile kitai nera tokia pati kaip meile busimajai ar esanciai...O siandieniniame pasaulyje ,buti laimingam yra tokia pat tikimybe ,jog vishta sues katina..Per grubiai...
|
Komentarai
Nebūtinai tai kas nemalonu, juk malonūs, gražūs įvykiai, pojūčiai ar net prisiminimai padeda bent akimirką išgyventi lengvai. O iš tų nupustų laimingų ir lengvų dienų lieka šis tas kas padeda išgyventi sunkiausias gyvenimo pakopas... Prisiminimai...