KūrybaEilėraštis
Mamai
Tyla virš didelio miesto pakyla
Kai paukščiai nebeverkia ir miežiai nutyla,
Tik kalnas tamsus stovi didus
Nors Rotušei ašaros byra
Prie blizgančio stiklo šešėlis išnyra
Lapas po lapo gyvenimas dyla
Tik snaudžia kapai, alsuoja šlapiai
Kaip motinos akys nebylios
Spindėki rasa, nuprausk kol basa
Kol šukės dar nesubiro...
Nemirki gyva, kentėk mylima
Kol vaiko žodžiai netyla.
Komentarai