KūrybaEilėraštis
Kerštas
Numirus audroje, aš atvirstu į ją,
Transformuojuos, virstu nepalaužiama jėga...
Pykčiu pažabota užliesiu jausmus,
Taip sumokėsiu už suteiktus skausmus...
Bet aš negailestinga,
Tau nežinant iškviečiau savo tuštybę..
Ir ji virto žirklėm,
Kurios atkirpo mūsų netikrą meilę..
Liepiau tau mane palikt ramybėje,
Kad galėčiau viena sušalt beprasmybėje...
Bet rytoj...rytoj aš atgimsiu kita,
Apversiu savo pasaulį,
Ištrinsiu blogį, o gėrį nešiosiu po saują...
Dalinsiu...

Komentarai