KūrybaEilėraštis
Tau
Aprasojusiam lange pirštu vedžioju tavo vardą,
Pavargusioj širdy vienatvė vis garsiau skamba.
Buvo kas buvo, svarbu širdy išliko,
Į kasdienybę nenubluko, nežuvo.
Maniau, netrūko nieko
Tik gaila, neturėjau aš daugiau.
Svajonėm negyvensim.
Tavo akyse pamačiau:
Pradėjai viską lygint pinigais,
Gaila, jog nesupratai,
kad viskas su laiku ateis.
Anot kitų, aš neklausiau kalbų iš artimų, iš pašalies,
Klausiau širdies,
Nebeprarasdamas vilties,
Manau, tik ji teisingai kelią man nuties,
Klausiau nakties, nebeklausiau lemties.
Bet aš tvirtai tikiu iki mirties,
Kad tavo rankos dar mane apglėbs.

Komentarai
o kokia čia daina?
geras eilerastis bet gajla cia dainos zodziai...