KūrybaEilėraštis
Išėjo ten, kažkur...
Aš pamečiau raktus
nuo durų,
širdies raktus,kad
atrakinčiau meilę.
aš ieškau jų tyloj,
ir ieškau savyje.
tikėjimą šaukiu...
išliejau ašarų ąsotį,
jau akys man išdžiūvo.
skausmo šauksmas
susiliejo su tyla.
apkurto ilgesys
ir meilė neregė nubėgo.
ten...
ieškosi, neberasi jos.
Komentarai
visai nieko!
ir vėl kas nors sakys,kad aš nesupratau eilėraščio,bet jei ratai,kuriais galima atrakinti meilę(žr.pirmą posmą) pamesti,tai kaip meilė pabėgo?(žr.paskurinį posmą)
nagaila juk ir 10
neblogas...
jo, visai toks nieko... su mintim, kas keisciausia... joke... siaip is tikruju, tokius eilerascius skaitant reikia buti kazka panasaus isgyvenus, kad iki galo suprastum ka jaucia ir pasakyti nori autorius. jauciu duosiu kokius 9... siaip labai neblogai, bet kadangi tobulybei ribu nera...
Neblogas