KūrybaEilėraštis

Kaip visada


Matai, turbūt, kaip
merkias akys,
naktis jau klojas
lovą
ir brenda jau miegot
tyloj.
Matai turbūt, kaip
neša tylą,
kuri užmigdo ir tave.

Jauti sapnus, kurie
vis plūsta,
atsigeri tu jų spalvų.
Užmiegi jau nelaukus
nieko,
nes šiandien tu per
dieną pavargai.

Žiūrėk, jau rytas,
jau naktis prabudus.
Ji pailsėjus jau,
o tu?
Kelkis, kelkis, vėl
ankstyvas rytas,
laukia vėl tavęs
nauja diena...

Komentarai