KūrybaEilėraštis

Rudenėjant...


Šalti lašai vienas po kito
į mano langą.
šėlsta vėtra mano sielos
gelmėse.
nuspalvinti kaip lapai
mano žodžiai,
o ir svajonės likę banaliam
sapne.

užlaužtos medžių šakos
nevilties.
o baloje paskendęs
nuoširdumas.
nuvytus šypsena veide,
ištraukia išorėn agresyvumą.

juk tai ruduo,
kuris palauš kiekvieno
mūsų vidų.
juk tai ruduo,
kuris kaip ir kasmet
ateis...
sušiauš jisai ne tiktai
mūsų plaukus,
bet mūsų siela
ir kaip kailis susišiauš.

Komentarai

maziusa

siaubashelp

menulio-dukryte

kturios paskutines eilutes kazkaip kaip ne is sito eiliaus. viska destoma taip graziai, svelniai, ramiai, o po to.. tie plaukai ir kailis gadina visa tai, kas pries tai buvo gana neblogai.

viltute

tik neblogai...

djMunis

visai grazus!

maxe

aj visai neblogai ......

Bakuzhis

ruduo , ruduo

dovi

aciu,kad reiskiat savo nuomone

beauty_girl

eilius nlb, bet pakelsiu pazymi, nes myliu rudeni taip, kad tiesiog jo nekenciu

tele

nieko ypatingo

Horas

siap sau ...

Lentsas

Na... kaip cia pasakius. Nezinau, gal cia proza, bet kaip eiliukas tai prastoookas.

Zimbabwe

ech tas ruduo .........

Netootia

paskutine eilute galetum ir pakeist nes zodziai kartojasi ir visai jau netaip skamba o siaip nyblogas