KūrybaEilėraštis
Sudie, vaikyste...
Nerimastingai, nesulaikomai
skriejanti vaikystė.
Dar, kai atrodo lopšyje guli,
verki.
o dabar tu pamatai, kad į
gyvenimo jau kelią pats
žengei.
Dar, kai darželyje kažką
pamilus,
laikei už rankos ir tikėjai,
"Mes šitaip susikibę busim
amžinai".
Mokyklos suole žinios,
kurias išmokai,
nors ir taip vargai.
O meilė tau mokyklinė,
sužeidus širdį,
liks kažkur atmintyje giliai.
Jau užveri duris vaikystės,
žengi žingsnius kitų jau
link.
Sakai: "aš ateinu" jaunystei
ir jos duris atidarai.
Komentarai
nesijaudink, kai pasensi ji sugris