KūrybaEilėraštis

Tamsa


žvelgiu pro langą
ir ką gi vėl matau?
varnėnai temdo dangų,
savo rūbais.

jie žudo, graužia
mano vidų,
man noras kyla,
krist žemyn...

jie sako man:
palauk, žmogau,
nebūk, bailys.
tegul negęsta
tau viltis.

Komentarai

Sahja

Man ir esmė-prasmė patiko,ir tai laikau svarbiausia,o viskas kitas gali ateiti su laiku,jei tik panorėsi...9,5/10...

ausriniuke16

kūrinukas visai neblogas,bet niekuo neišsiskiriantis iš daugelio kitų.Pasistenk atrasti kažką visiškai savito ,orginalaus ,tada tikrai patrauksi dėmesį.