vis kas kartą suskaičiuoju kiek dienų jau praėjo... šiandien bėgiodama spardžiau lapus ir suvokiau, kad laikas taip lėtai eina. o atrodo taip seniai tada stovėjau apsikabinus Tave uoste ir verkiau, girdėjau Tavo drebantį balsą ir nenorėjau niekada Tavęs paleisti. tada puikiai supratau, kad tai ne kelios dienos, ne savaitės, o mėnesiai be Tavęs laukia. bet širdis... ji be proto plakė ir kovojo su protu.

o dabar ruduo, tyliai/lėtai krentantys lapai- nostalgija, vis šaltėjantis oras, geliantys pirštų galiukai- ilgesys...

https://i1226.photobucket.com/albums/ee417/piaupiaupiau/gn/29708_126576537371435_100000572687471_227947_6278433_n.jpg

Komentarai