kai pamačiau tada oro uoste su gėlem. nežinojau, nei ką sakyti,nei kurią vietą bučiuoti. tada supratau,kad dėl tos akimirkos buvo verta tas 52 dienas juoktis,verkti ar ilgėtis...
ir tas dvi savaites mano širdyje buvo ramybė. tiek daug norėjosi padaryti, pamatyti, pajausti, o iš tiesų supratau, kad tiesiog užtenka jog būtum šalia. čia ir dabar.
tada vėl atsisveikinti, nebuvo taip liūdna,kaip pirmą kartą. galbūt, buvome dar apsvaigę, galbūt, puikiai suvokėm,kad tai jau tamps normalu.
ir kai nuotaikingai pasakei, kad ne tiek daug ten aš būsiu, tik mėnesį ir vėl pasimatysim, tapo ramiau. dabar kiekvieną vakarą prieš eidama miegoti pagalvoju, tik tik mėnesis ir ramiai užmiegu.

* dienos pačios skaičiuojasi

Komentarai

Drugelka_smile

ah CyberPirate, aš tik žinau, kad visa tai priverčia arba įsimylėti žmogų iš naujo arba nutraukti santykius.

CyberPirate

Kaip aš tau baltai pavydžiu to thrill'o . Esi labai laiminga, brangink. Nes aš jau savo nebeturiu.