
balti balandžiai aplink bepročius
stipriausi buvo tie, kurie ir po karo išliko romantikais
stipriausi buvo tie, kurie po karo sugebėjo tapti romantikais
stipriausi buvo tie, kurie po karo taip ir netapo romantikais
mano galva neišveža karo. aš surijau Remarko knygas, giminaičių pasakojimus, istorijos pamokas, classic rock dainas, filmus... Ir kuo daugiau į visa tai nesąmoningai gilinuosi, tuo viskas painiau. bepročių nesuprasi. Vis dėl to man labiausiai įstrigo tai, kaip dūžta vertybės... drik drik po stiklo šukę.
Aš žinau vieną vyrą, kuris buvo kariu Afganistane. Tokioj mažoj "virtuvinėj" kavinukėj sėdėjau prie gretimo staliuko. Jaučiausi tokia tuščia. o kaip kitaip jaustis, kai šalia tavęs sėdėjo žmogus, kuris tam, kad išgelbėtų savo keliasdešimties vyrų būrį, turėjo nušauti vaiką su granata rankoje...
aš žinau vieną vyrą, kuris verkė, klausydamas šios to vyro istorijos.
o šiaip idiotiškiausia, ką galima daryt, tai tiek gėrį, tiek blogį vilkti į gražius žodžius. retai kada mėgstu gražius saldžius žodžius.
"šimtą vyrų į karą lydėjo
per petį tapšnojo ir daug žadėjo
džiaugiausi aš,
tu apie meilę dainavai.
ėjo šimtas vyrų su šautuvais
šimtas vyrų šimtas jaunų
tikėjo jie žodžiais senų dainų
(...)
šimtas vyrų karu tikėjo
o juos prakeikė, pašovė ir į krūvas sudėjo"

stipriausi buvo tie, kurie po karo sugebėjo tapti romantikais
stipriausi buvo tie, kurie po karo taip ir netapo romantikais
mano galva neišveža karo. aš surijau Remarko knygas, giminaičių pasakojimus, istorijos pamokas, classic rock dainas, filmus... Ir kuo daugiau į visa tai nesąmoningai gilinuosi, tuo viskas painiau. bepročių nesuprasi. Vis dėl to man labiausiai įstrigo tai, kaip dūžta vertybės... drik drik po stiklo šukę.
Aš žinau vieną vyrą, kuris buvo kariu Afganistane. Tokioj mažoj "virtuvinėj" kavinukėj sėdėjau prie gretimo staliuko. Jaučiausi tokia tuščia. o kaip kitaip jaustis, kai šalia tavęs sėdėjo žmogus, kuris tam, kad išgelbėtų savo keliasdešimties vyrų būrį, turėjo nušauti vaiką su granata rankoje...
aš žinau vieną vyrą, kuris verkė, klausydamas šios to vyro istorijos.
o šiaip idiotiškiausia, ką galima daryt, tai tiek gėrį, tiek blogį vilkti į gražius žodžius. retai kada mėgstu gražius saldžius žodžius.
"šimtą vyrų į karą lydėjo
per petį tapšnojo ir daug žadėjo
džiaugiausi aš,
tu apie meilę dainavai.
ėjo šimtas vyrų su šautuvais
šimtas vyrų šimtas jaunų
tikėjo jie žodžiais senų dainų
(...)
šimtas vyrų karu tikėjo
o juos prakeikė, pašovė ir į krūvas sudėjo"


Komentarai