įpilkite, įpilkit dar kavos ir aš pradėsiu stotis ant galvo

Yra tokių dainų, kurios primena praeitį ir turėtų teoriškai sukelti liūdesį... bet visgi žmogus keistas padaras, mėgstantis save pakankinti.. dažnai tokios dainos klausomos ir man sukeldavo pasikankinimo seansus, bet šiandien priešingai: buvo jaukiai liūdna.. taip, kaip būna tada, kai suvoki, kad praėjo vienas trumpas, bet gražus etapas...

"ir jau niekas nepajėgs atimti
ką suspėsi akimis paliesti"

ateina pavasaris su pirmu pasėdėjimu lauke ant suoliuko, su meduolių kramsnojimu, kažiko skauidančia galva ir tuo keistu mauduliu širdį dėl visokių priežasčių... Čia tiktų ta citata iš "riešutų duonos"Pavasarisi kurkia ir plėšosi varlės, pavasarį trūksta vitaminų ir retkarčiais norisi nusišaut, pavasarį stovi su portfeliu prie lango, autobusai važiuja tolyn pro mokyklą, mirkčioja žaliom ir raudonom švieselėm ir tau kažko pasiutusiai maudžia širdį"

kavamanija (nieko naujo) su visu vakaru praleistu prie popierių paišant savo draugus.... meditacija, kaip sakant..

https://www.patandglenphotographic.com/pandgcatalog2006/images/fulls/United%20States/All/65590031-old_wooden_bridge.jpg

ir aš sėdėsiu kadanors su kuonors ant panašaus tilto ir klausysim kokios dainos, kad vėliau liktų liūdnas jaukus akimirkos prisiminimas... sėdėsim, o po to basikom patrauksim ieškoti žemuogių...

Komentarai