
tvarka turi būti. Vo.
"vieniši žmonės visada turi sieloje ką nors tokio, ką jie mielai papasakotų"
a. čechovas
tik jie to nesako
vakar pagaliau vėl prisėdau paskaityt knygą. šį kartą J. Apučio "Tiltas per Žalpę". jei man būtų dvylika, keturiolika metų, tai aš lakstyčiau paskui visokius dziedziokus rašytojus ir menininkus ir prašyčiau parašo matyt...
atostogas pradėjau prie kompo. nors imk ir trenk su kokiu kuolu per galvą...
tvoju viena ranka per kitą, keliuosi ir einu vaikyt dulkių piešinių iš palovio..

The No Smoking Orchestra
........................................ ...............
papildymas apie devintą vakaro
Iš j. apučio "Tiltas per Žalpę"
"Prisijaukinti gali laukinį, o ne svetimą"
"Gerai žinai, kokia liūdna toji mano prošvaistė"
'Šitiek gyveno, o vieną sykį pasidarė šiurpu, kai labai realiai suvokė, kad tie stori medžiai išaugo tiesiog iš nieko"
"tai tikiliuzijų pilnam žmogui, jaunam ir sveikam, nykiame miške gali būti gera. Jis tada dar labiau pajunta savo stiprumą"
"- Gerai, jūs dievas, bet aš jums nesimelsiu.
(...)
- Nereikia melstis, užtenka tikėti"
"ar prisiminimai turi metamorfozių"
"prisiminimai visi geri, net ir patys blogiausi"
"Puikiai matot, kad iš manęs jau nieko nebėra. Vien tik apgailėtina inertiška dvasia, už kurios kartais gali užkliūti jautresnės sielos žmogus"
"žmonės atsisveikindami būna patys gražiausi"
........................................ .................................
ir dabar man stovi prieš akis daugybė veidų, kurių jau seniai nebemačiau o jų veidai arba besišypsantys, arba tokie, kokius juos mačiau paskutinį kartą...
o aputis su savo pastoviais prisiminimų svarbos iškėlimas vėl mano vakarus padarys ilgesingus. o jau regis, bent kuriam laikui šitą kortą buvau užvertus ir vėl viskas iš naujo...
šūdas ta žmogaus prigimtis, nes man jau regios, kad ji nepakeičiama. galima pradėti filosofiškai mąstyt apie pastovių dalykų svarbą, bet ai...
a. čechovas
tik jie to nesako
vakar pagaliau vėl prisėdau paskaityt knygą. šį kartą J. Apučio "Tiltas per Žalpę". jei man būtų dvylika, keturiolika metų, tai aš lakstyčiau paskui visokius dziedziokus rašytojus ir menininkus ir prašyčiau parašo matyt...

atostogas pradėjau prie kompo. nors imk ir trenk su kokiu kuolu per galvą...
tvoju viena ranka per kitą, keliuosi ir einu vaikyt dulkių piešinių iš palovio..

The No Smoking Orchestra
........................................ ...............
papildymas apie devintą vakaro
Iš j. apučio "Tiltas per Žalpę"
"Prisijaukinti gali laukinį, o ne svetimą"
"Gerai žinai, kokia liūdna toji mano prošvaistė"
'Šitiek gyveno, o vieną sykį pasidarė šiurpu, kai labai realiai suvokė, kad tie stori medžiai išaugo tiesiog iš nieko"
"tai tikiliuzijų pilnam žmogui, jaunam ir sveikam, nykiame miške gali būti gera. Jis tada dar labiau pajunta savo stiprumą"
"- Gerai, jūs dievas, bet aš jums nesimelsiu.
(...)
- Nereikia melstis, užtenka tikėti"
"ar prisiminimai turi metamorfozių"
"prisiminimai visi geri, net ir patys blogiausi"
"Puikiai matot, kad iš manęs jau nieko nebėra. Vien tik apgailėtina inertiška dvasia, už kurios kartais gali užkliūti jautresnės sielos žmogus"
"žmonės atsisveikindami būna patys gražiausi"
........................................ .................................
ir dabar man stovi prieš akis daugybė veidų, kurių jau seniai nebemačiau o jų veidai arba besišypsantys, arba tokie, kokius juos mačiau paskutinį kartą...
o aputis su savo pastoviais prisiminimų svarbos iškėlimas vėl mano vakarus padarys ilgesingus. o jau regis, bent kuriam laikui šitą kortą buvau užvertus ir vėl viskas iš naujo...
šūdas ta žmogaus prigimtis, nes man jau regios, kad ji nepakeičiama. galima pradėti filosofiškai mąstyt apie pastovių dalykų svarbą, bet ai...

Komentarai