Keistas gyvenimas. Kai turi daug veiklos, nebezinai ko griebtis, bet staiga viskas atsibosta ir sedi kaip debilas. Tada susirandi viena pomegi, atrodo gerai, bet kai jis dingsta vel buna blogai. Ir vel sedi. Priklausomas nuo visko: aplinkiniu, laiko, oro, net autobuso vairuotojo. Ir supranti, kad zmogus pasauly esi tik mazas s..., kuriam dingus turbut neatsirastu neivieno zmogaus kuris tave atsimintu ilgiau nei 5 minutes....

Komentarai

Dzeb

"isskirtinis" ne "isskirtine"...... Ir vnz, atsikabinkit nuo manes

dingusi_kazkur

Na, manau pakankamai viską perdedi. Manai, niekas tavęs nepasigestų? Nemanai iš tikro taip... Kaip pomėgis gali dingti? Bet šiaip panašių akimirkų [tik aš jas kitaip apibūdinčiau] būna visiems, nesi išskirtinė. Kiekvienas turi išmokti tai kažkaip išgyventi. Kas bando vienas, kas ieško pagalbos.

Dzeb

Nu tai supranti ka reiskia...

playa

Man dažnai atrodo, kad niekam nesu reikalinga. Kur nors netikėtai 'dingstu', visi klausia "kur Asta?" Bet jaučiu iš principo tik. Aš tai visą laiką sėdžiu kaip debilė, be veiklos