Tarsi vejo blaskomi

Ismeigta strele tiesiai i sirdi,
tu duri ja, bet jis nemato ir negirdi,
Svelniai tu nemoki, ka darai tu nesuvoki
Privalai suprast, jog tenka kartais palikt ir prarast...

Negalima prisiristi su savim i dugna nusinesti ir nugramzdinti,
Juk kiekvienas turi teise i pavirsiu iskilti,
Jei tu negali tos saules duoti tai neverta kankintis ir kovoti
Pamatu ant smelio tu nepastatysi visas misini sugadinsi...

Ir nereikia keikt gyvenimo jis tau padeti nori,
Ismokti tai, ko tu dar nesuvoki
Ir tos mintys liudnos cia jau nieko nepades
Bet tu zinai juk visada buna iseitis is padeties

Gal but reikia laiko, kad sugytu randai ir zaizdos
Net ir tirsciausias rukas po laiko prasisklaido
O mes ir vel basi po slapia zolia braidom
ir su dziaugsmu nauja meile zaidziam...

Ir rodos viskas vel apsisuka ratu
Bet labai svarbu nepadaryt senu klaidu
Ir nors keliai gali vel isiskirti
Svarbiausiai paleisti graziai ir tik nedurti i sirdi

Komentarai