VertimasLe Chatiment Du TraitreRome

Rome - Išdaviko Bausmė (Le Chatiment Du Traitre)

Protestuodamas prieš mėnulį
Protestuodamas prieš miego idėją
Balansuodamas mūsų ramybę ir skubumą
Protestuodams prieš jų brolybės ir rasės sąvoką
Niekada neslėpiau savo sielvarto
Taigi ateik, parodyk savo veidą
Išeik pakvėpuoti, bent akimirkai
Ir nebemenkink savo klastos
Grižk namo, stok prieš Romos teismus

Dabar bandai ištūkti į laisvę
Su daugiau drąsos negu įgudžių
Ir kas mane neramino tada
Ir vis dar neramina,
Kad tu negali nudūrti karaliaus tamsoje
Ir Tau reikia tos pradinės kibirkšties, kad būtum tyra
Turi būti tikra dėl savo šūvio
Taigi palaidok mane po jų arenomis
Kol kvapas vis dar išlieka
Nuo šio ledinio žiedo mano ranka
Sušalo ir nutirpo
Dabar atėjo laikas apnuoginti paslaptis,
Kurias nešioji prie pat gerklės ir dingti

Visai pavargęs ir nuogas
Iškeisčiau savo ginklą į anklodę
Ir šiek tiek pamiegočiau šiąnakt,
Kad galėčiau išdidžiai nešioti rytojaus randus
Ar vis dar jaučiu nuo Tavęs tą kvapą,
To užkeikimo, kurį jie ant Tavęs metė
Nes kas buvo nuslopinta
Vis tiek skverbsis pro įtrūkimus
Ar atėjai pasiklysti su manimi?
Pririšta kelių paslapčių žinojimo?
Tada linktelk savo "ačiū" man,
Nes štai yra dovanos, kurių reikalauja paprotys
Citrinos ir arbata ir laiškas, kuris užtikrina
Laisvę ir užmarštį

Komentarai

Alvydas1

Antra daina iš Nos Chants Perdus albumo interpretuota edzkaa 1. Geras pasirinkimas ir geras vertimas. Gal kiek prikibčiau prie stilistikos. „.. atėjo laikas apnuoginti paslaptis, kurias nešioji prie pat gerklės...“ – pažodinis vertinys lietuviškai suskamba gan negrabiai. Lyg tos paslaptys būtų per trumpi, beveik smaugiantys karoliai ant kaklo. Faktiškai, tos paslaptys stringančios gerklėje, niekaip nesiryžtant jas atskleisti. Kitas panašus atvejis – „linktelk savo "ačiū" man“ (nod your thanks to me) – pademonstruok (inicijuok) dėkingumą. Reikšmingesnė pastaba būtų dėl asmens, į kurį kreipiamasi dainoje, įvardijimo moterimi. Tai vienareikšmiškai tekstą nuspalvina buitiniu- šeimyniniu konflikto atspalviu. Iš čia išplaukia, kad išdavikas yra moteris. Ar buvimas išdavike jau ir yra bausmė? Ar čia (kažkokio laipsnio) bausmė išdavikei? Dainos pavadinimas prancūziškas, tad čia gali kilti neapibrėžtumo klausimas. Dainos tekstas mažai atskleidžia tematiką. Vis tiktai imuosi detalesnio aiškinimo, išeidamas iš Žeromo pareiškimo, kad šis albumas yra politizuotas ir kalba apie pasipriešinimą II Pasauliniame kare, nacizmą ir neonacizmą. „To protest their notion of fraternity and race“- Protestuodams prieš jų brolybės ir rasės sąvoką,- Asocijuojasi su fašistuojančiomis grupuotėmis ir jų rasistinėmis pažiūromis. Nerimas dėl nemokšiško tačiau su grubia jėga bandymo atgaivinti nacizmą gąsdina dainos autorių. Aliuzijos į Cezario mirtį į Romos teismą tekstui duoda istorinio politinio suokalbio „kvapą“ (scent), kurio šleifas driekiasi nuo Bruto, Musolinio, Hitlerio pučų iki šių dienų, laukiant naujojo vado (you need that initial spark to be pure and you need to be sure of your shot). Autorius išvargo demaskuodamas neonacius savame rate, norėtų atgaivos. Draugai ar bendradarbiai, ar tiesiog pažystami, kurie apkerėti praeities kerų (ideologijos), nors slepia ją giliai savyje, vis tiktai išsiduoda, lyg turėtų specifinį kvapą. Labai šauniai sunarpliota dainos pabaiga. Autorius, bandantį jį…