KūrybaEilėraštis

Išpažintis


Nežinau ar gyvenimas turi dar prasmę,
Ar verkti, raudoti, ar juoktis beprasmiškai.
Vis tiek aš išskrisiu, ar kilsiu žemyn,
Po tūkstančio metų neatmins manęs niekas.

Net lapo šlamėjimas šlamės nebe man,
Net upės tekėjiams tekės kitam,
Net bergždžios svajonės išsitrins atmintin,
Tai kas, kad rašiau jas ant baltojo lapo.

Rašiau apie mirtį, gyvenimo prasmę,
Kurios nebėra, kurios nebebus.
Bet tai ką rašiau apie meilę, svajones,
Tebuvo kitų kvaili paistalai.

Komentarai

beauty_girl

psss...

Egzistencija666

Net bergždžios svajonės išsitrins atmintin - kaj manej kad wiskas apie ka swajojaj yra atmintyje, pasirodo net jos nera, tushchia

_nevermind_

nepergeriausia..

Mirtis

pasakyk, kaip suprasti eilutes Net bergždžios svajonės išsitrins atmintin ? čia turbūt buvo dėl rimo. pradžia buvo normali, bet jau galas....

marciusxx

..........siaip sau