KūrybaEilėraštis
Meilė rudenio vėjui
Menkas vėjelis pūstelėjo į skruostą,
Atsiuntė jis man rožės žiedlapį dovanų,
Kuris raudona tyla pakuždėjo: “Myliu“,
Tik tą žodį kvailai pasakius, kvailai patikėjau.
Sraunia upe tekėjau, kliuvau už jos verpetų,
Kol nugalėjo vienas jų, pamilau aš rudenio vėją,
Tokį tyra, švelniai saldų, raminantį.
Mylėjau saulę ir vakaro tylą,
Bet tos meilės – vaikystės sapnai,
Sapnai, kuriuos pamirštam, ar pamenam.
Nukrato šiurpas kūną...akys prisimerkia,
Pasidaro tamsiau, mintys skraido,
Tik deja, kaip paukštis, nesugausiu...
Mano meilė rudenio vėjui...
Ji tikra, bet neįmanoma.
Komentarai
gal ir nieko...
[Dolly] proza tajp pat priskiriama prie ejlerashchiu, o ji neejliuota......bet dzhiau giuosi kad tau ir wisiems patiko
eilerastis, bet biski neeiliutas, bet tai nieko , vis tiek patiko
mielas
svelnu+gaivu+grazu=
svelnus, toks kazkoks atrodo labai pastelinemis spalvomis nupiestas... grazu
Labai...tikrai....be zodziu...
kazkuo labai mielas eilerastukas.....