KūrybaEilėraštis

Tam, kuris išeina...


Tu juk išeini šį kartą vienas
Ir teisės sugrįžti, mano mielas, neturi
Kalbėdamas su manimi, būk su užmerktom akim
Tavo žodžiai stipriai dvelkia liūdna mirtim

Tu kvėpuoji mano akių šiluma
Juk sugeri mane ir mano atvira širdimi alsuoji
Dabar aš Tau rodau pirštu į duris
Migdau save, žinau Tu - dar viena netektis

Tu juk išeini, išsinešdamas gabalą manęs,
Bet kaip teisingo žmogaus savęs nerandi
Man buvo gera su tavimi, tačiau tokia baigtis...
Tas istorijos lapas buvo baltas, dabar uždarau duris

Žinau širdimi ir galva, daugiau mūsų keliai nesusives
Ir vėl vėlei uždegsiu baltas žvakes ugnimi,
Kad jos akyse bent trumpam degtų dėl kitų žmonių
Deja, brangusis, tavo žvakės jau nėra,uždegti per vėlu

Trokštu netekti atminties, kad tik būtum veidas iš minios,
Tik todėl, kad lengviau artėčiau prie savos mirties
Ilgam Tu įbrukai savo veidą giliai manyje. Širdie,
Tu dar išgysi, nors labai sunku privalau ištart sudie

Tu juk išeini. Tu tolsti, paskutinį kartą matau Tave
Suglumusį, pavargusį meluot. Dabar tu vienas kelyje esi
Jokios kryžkelės, tik dulkėtas kelias prieš Tave
Tu jau pasirinkai, belieka tik pamiršt mane...

Komentarai

Horas

pirmi du posmeliai man nelabai ..