
50 man daugiausiai įtakos 2014 metais padariusių kūrinių.
Seniai apskritai berašiau dienoraštį, bet šįkart vėl tik teminis ir nieko bendro su mano vidine gyvensena neturintis. Šiaip, tokį sąrašiuką kelčiau ir į topų skiltį, bet paieškos problemos - nuo 2014 metų birželio 17 dienos įkeltų kūrinių paieška nesuranda, verčia mane tai kelti į dienoraščius (tikiuos, kad laikinai, kad ši problema bus sutvarkyta). Tačiau dienoraščiai leidžia man rikiuoti nuo galo iki priekio, tai dėl to džiaugiuosi. Na, ką, pradedam:
50. Eminem - Guilty Conscience
Šio kūrinio įdomi idėja. Bet tai tik vienintelė repo daina visame tope ir jai sugebėjau skirti tik patį dugną.
49. Antis - Klasėj mane kalbina
„Anties" pernelyg daug neklausiau šiais metais, bet pasidariau vieną išvadą galvoje: "Klasėj mane kalbina" yra mėgstamiausia tiek "Anties", tiek visos lietuviškos scenos daina.
48. King Crimson - Level Five
Kažkaip King Crimson sustojo šiais metais. Renkuosi tokį modernų ir neįprastą variantą, nes klasikinės eros kūriniai tiesiog netraukia iki top50, o šis labiau padėjo įsisavinti vėlesniąją King Crimson kūrybą.
47. National Health - Squarer for Maud
Vienas iš tų itin šaunių kūrinių, kuriuos atradau vasarą besidomėdamas Kenterberio scenos kūryba. Kiek ekscentriškas, bet labai įtaigus ir progresyvus kūrinys, jaučiau pareigą jį paminėti.
46. The Flower Kings - Numbers
Šie švedai 2012 metais išleido albumą "Banks of Eden", apie kurį tada jau girdėjau, bet pusę jo užimantis 25 minučių kūrinys "Numbers" tada dar nelabai prilipo. O šį rudenį aš jo klausiau daug kartų, nes tai sprogstamosios galios kūrinys, puikus įrodymas, kad progresyvusis rokas klesti ir gyvas ne mažiau nei septyniasdešimtaisiais, tik nebe taip ant bangos.
45. Fleetwood Mac - Rhiannon
Daug daugiau Fleetwood Mac įtakos padarė anais metais, bet jų mėgstamiausias kūrinys neliko užmirštas ir 2014-aisiais.
44. Yes - Siberian Khatru
Dėl man pačiam neaiškių priežasčių niekada rimtai nesimpatizavau Yes kūrybai, bet Siberian Khatru yra puikus perliukas jų diskografijoje ir kažkuriuo metu (galbūt tai buvo vasara) jis mane taškė į visas puses.
43. Rush - Cygnus X-1
Tas pats scenarijus, kaip Yes, tik Rush vertinu labiau, o Cygnus X-1 man rods ilgiau išsilaikė mano grojaraštyje, tai dėl to vieta aukščiau palipėjo.
42. The Crazy World of Arthur Brown - Prelude/Nightmare
Keista dabar statyti šį kūrinį, nes jis buvo metų pradžioje ir sunkiausiai atsimenu tą kaifą, kurį patirdavau šio kūrinio klausydamas. Bet psichodelinė energija ir Arturo Brauno vokalas - šių dviejų daiktų simbiozė į 3 minučių kūrinį labai sėkminga.
41. Björk - Army of Me
Björk visai neseniai, dar šį mėnesį buvo užsukusi pas mane, nes buvo poreikis paimti kažko alternatyviai įmantraus. Army of Me su savo žudikišku klipu buvo tas kūrinys, kuris mane valdė porą savaičių.
40. Saulės Laikrodis - Kelionė
"Kelionė" yra turbūt puikiausias lietuvių instrumetalas, kokį esu girdėjęs. Gaila, pas mus progresyvo materialo labai maža.
39. Porcupine Tree - Anesthetize
Sulig Stiveno Vilsono atėjimu į mano grojaraštį prisiminiau ir šią jau kelis metus man žinomą dainą. Kūrinys nemirtingas, galingas. Aptikau jame daug spalvų, supratau jį dar giliau. Tai vienas iš tų neišsemiamų progroko epic'ų.
38. Led Zeppelin - Achilles Last Stand
Atiduodu duoklę savo mėgstamiausiems hardroko grandams. Achilles Last Stand vienas kompleksiškiausių kūrinių ir savo sudėtingu rifu jis patraukia mane.
37. David Bowie - How Does The Grass Grow?
The Next Day ir mane sudomino, nors David Bowie niekada rimtai nebuvo mano klausomas, bet kai kurie albumo kūriniai buvo labai efektingi, o stipriausias ir metų eigoje kelis kartus sugrįžęs į mano grojaraštį buvo "How Does The Grass Grow?". Šiandien vėl pasiklausiau - nemarus.
36. Mahavishnu Orchestra - Sanctuary
2013 metais triumfavo visomis prasmėmis, o šiemet labai kukliai praslinko su mini sugrįžimais. Realiai tik "Sanctuary" buvo tas kūrinys, kuris mane užkabino ir tai turbūt buvo priežastis, dėl ko rašiau vasarą recenziją apie albumą "Birds of Fire".
35. System of a Down - Prison Song
System of a Down buvo įtakinga grupė šiais metais, bet neradau vietos įkišti daugiau nei vieną jos kūrinį. Puikų kūrinį.
34. Atheist - Fraudulent Cloth
Atheist skambesys labai įdomus. Šiemet labai ilgai Atheist mane stebino, ir jų albumas "Jupiter" buvo vienas didžiausių šių metų atradimų. Atheist skambesys yra puikus kąsnis netikėtumų ir įdomumų fanams. Fraudulent Cloth - kažkas intensyvaus, stipraus, progresyvaus - viskas tik 3 minutėse.
33. Egg - A Visit to Newport Hospital
Dar vienas Kenterberio scenos grandas, tik ilgiau nei National Health užsibuvęs mano grojaraštyje. Vargonų įžanga šiame kūrinyje (kaip ir pabaiga) tokia žiauri. Net mano favoritus VdGG primena.
32. Eloy - Mutiny
Eloy pirmoje metų pusėje turbūt buvo labiausiai dominuojanti grupė. Jos klasikinis progrokas buvo tai, ko man labai reikėjo, matyt. Dabar panašiai su Marillion - po visų sunkumų toks klasiškumas man pats tas. Mutiny - labai tipiškas Eloy kūrinys, bet dėl neaiškių priežasčių labai užkabinęs. Labai geri kūriniai yra labai geri be jokių priežasčių - turbūt kiekvienas melomanas panašiai pasakytų.
31. Refugee - Credo
17 minučių gigantas, bet labai įdomus, labai dinamiškas. Moraz'o klavišiniai, panašiai kaip Emerson'o - žveris, kontroliuojantis visą instrumentinę liniją. Refugee - labai trumpalaikė, pamiršta, bet vertinga, pasirodo, grupė.
30. Jefferson Airplane - Aerie (Gang of Eagles)
Sunku pasakyti, ar Jefferson Airplane vis dar yra mano mėgstamiausia hipiško/psichodeliško pobūdžio grupė, bet "Aerie" yra kažkas nemirtingo. Jau ketverius metus be jokios pertraukos.
29. Steven Wilson - The Raven That Refused to Sing
Lapkričio 5 dieną Dream Theater klavišininkas Jordan'as Rudess'as savo facebook paskyroje paskelbė savo "The Raven that Refused to Sing" pianino instrumentinę versiją kaip sveikinimą Stivenui Vilsonui su gimtadieniu. Tai buvo raktas į pastarojo kūrybą, kurį galingai užsitikrino pozicijas pastaruosius porą mėnesių mano grojaraštyje.
28. Marillion - Script For A Jester's Tear
O Marillion atėjimo joks įvykis neišprovokavo. Tiesiog sugalvojau, kad Marillion yra dar man nepažįstami ir pasileidau šį kūrinį visai neseniai. Ir ką - nurovė stogą. Dabar jau beveik mėnesį Marillion yra vienvaldė mano grotuve. Gruodžio numeris vienas.
27. Steven Wilson - The Holy Drinker
Labiausiai kol kas patikęs atlikėjo kūrinys. Stilistika panaši į Opeth, tik dar labiau neša į klasikinį progresyvųjį roką. Vargonų vaidmuo žavingas. Vargonų skambesys mane visada pavergia. O dar čia bosistas Nick'as Beggs'as su Chapman Stick'u partijas varo. Du bosai - kažkas dar įdomesnio.
26. Marillion - Fugazi
Šis kūrinys atėjo tik prieš dvi savaites pas mane, bet man pasirodė dar įdomesnis negu "Script For A Jester's Tear". Išprovokavo mane labiau įsigilinti į "Fugazi" albumą, kurio titulinė daina tai yra. Įžanga puiki, antroji kūrinio dalis irgi neprasta. Pirmoji - labai Marillion'iškai klasiška.
25. Wishbone Ash - The King Will Come
Planavau Wishbone Ash "Persephone" irgi įtraukt, bet neliko vietos. Wishbone Ash tikrai nebuvo pamiršta grupė šiais metais. Nupirktasis "Argus" CD ir jo perklausymas porą kartų man parodė, kad būtent "The King Will Come" yra kažkas klasiško, bet labai patrauklaus man. Dar reiktų paminėti, kad Wishbone Ash "Horizons" naujasis albumas išėjo šiais metais, bet kažkaip pernelyg nesužavėjo.
24. Gojira - The Art of Dying
Pats stipriausias Gojira kūrinys, kito panašaus jų diskografijoje dar neradau. O kadangi Gojira su metais vis labiau ir labiau ateina pas mane, tai šis kūrinys gauna tokią gan nežemą vietą šiemet.
23. Mastodon - Chimes at Midnight
Puikus, neabejotinai geriausias naujojo albumo "Once More Round the Sun" kūrinys.
22. Gentle Giant - Prologue
Nu šitas tai irgi. Gentle Giant instrumentinė pusė yra visokeriopai puiki. Prologue yra labiau preciziškas nei eksperimentiškas, bet klausantis to nebelieka skirtumo iš techninės pusės - patinka ir viskas.
21. The Alan Parsons Project - P-K4
Tuo pačiu metu pagavau ir jų klasiškąjį albumą "Pyramid" ir šiemet išėjusį anksčiau neišleistų instrumentalų rinkinį "The Sicilian Defence" (surišta su mano mėgstamais šachmatais, o siciliškąją gynybą labiau pradėjau naudoti žaisdamas būtent po šio albumo pasirodymo!!!), tai kažkaip labai užsiciklino pirmoji "P-K4" partija - kristaliniai, subtiliai skambantys sintezatoriai visus metus skambėjo galvoje, o šis kūrinys kaip nedingo, taip nedingo iki šiol.
20. Genesis - The Musical Box
Genesis ilgai nemėgau, bet šią vasarą ėmiau ir pamėgau. The Musical Box - labai progresyvus ir šaunus, mane visomis prasmėmis nustebinęs kūrinys.
19. Van der Graaf Generator - Still Life
Ne veltui šito kūrinio tekstą moku mintinai. Daugiau nei trejus metus pažįstu VdGG, o šis yra vienas iš tų pirmykščių, vienas iš tų, kurie parodė beribį grupės kompozicijų grožį. Vargonai žudikai, tekstas itin gilus, sentimentali melodija ir Piterio vokalas - viena šauniausių dainų išvis girdėtų.
18. Änglagård - Sorgmantel
O šitie švedai eksperimentuojantys ir ekscentriški. Sorgmantel labai puikus to pavyzdys. Netikėtumai muzikoje valdo.
17. Gentle Giant - So Sincere
Tikrai ne už studijinę versiją, o už koncertinę. Nu dieviška. Vis įsijungiu negalėdamas atsižavėti šių vyrukų eksperimentavimu scenoje.
16. Änglagård - Jordrök
O šitas kūrinys buvo pirmasis iš Änglagård repertuaro, kuris man nunešė stogą. Nereali progresyvaus, sunkaus ir eksperimentinio roko sąjunga.
15. Mastodon - The Last Baron
13 minučių kompleksiškas gigantas, puikiausioji progresyvioji Mastodon pusė jame atsiskleidžia. Tos gitaros, tie rifai...
14. Genesis - The Knife
O šis Genesis kūrinys buvo mano mėgstamas dar ir tada, kai patys Genesis man neimponavo. Labai geras, iki šiandienos reguliariai klausomas.
13. Supertramp - Bloody Well Right
Gan sunkus kūrinys Supertramp'ams, kurie yra beprotiškai poprokiški. Gal tas kitoks pobūdis, nešantis į sunkųjį roką, gal net su džiazo atspalviu, buvo priežastis, dėl kurios bene pusę metų šis kūrinys buvo mano labai liaupsinamas.
12. Van der Graaf Generator - When She Comes
Kažkaip šiais metais šis kūrinys labiausiai sužavėjo iš jau išsemto VdGG repertuaro. Taip, VdGG jau tiek išsemti, kad jau nebelabai ir rodosi mano grotuve, ir dešimtuke jų jau nebėra.
11. Peter Hammill - Faint-Heart and the Sermon
Jei ne VdGG, tai pats Piteris Hamilis man nunešė stogą su "In Camera".
10. Dream Theater - A Nightmare to Remember
Pagaliau ir tie metalistai, dėl kurių vilkaus iki Vilniaus kovo 2-ąją. Nerealus 16 minučių epas, kuris mane užvaldė dar 2013 metų gruodį, berods, bet visų metų eigoje klausytas ištisai. Sunkus, labai sunkus, super sunkus, bet geras.
9. Opeth - Eternal Rains Will Come
Opeth liko tik viena vieta šiame 50-uke, bet net neabejodamas ir dar taip aukštai iškėliau labai galingą, labai vargonišką naujojo albumo "Pale Communion" kūrinį. Žudikas.
8. Atheist - Elements
Neabejotinai stipriausias viso Atheist repertuaro kūrinys. Arba bent jau man labiausiai patikęs. Kažkuo, net nepaaiškinsiu, kuo.
7. Dream Theater - The Glass Prison
Iki šiol "Six Degrees of Inner Turbulence" man nelabai limpa, bet šis kūrinys - jėga.
6. Eloy - Poseidon's Creation
O vat šitas yra visiškas topas - bet jau nebe šiandien. Pirmojoje metų pusėje tai buvo mano maistas. Rijau. Stambiomis porcijomis. Puikus klasiškas skambesys ir nieko daugiau nebereikia.
5. Gentle Giant - Interview
"Interview" albumą yra už ką kritikuoti ir tikrai, palyginus labai nedaug gerbėjų jį vertina, bet nu vat man priešingai - aš jame atrandu tiek daug gėrio, o titulinė daina yra viena mano mėgstamiausių apskritai jau porą metų. 5 vieta yra labai geras įvertinimas tokia proga.
4. Liquid Tension Experiment - When the Water Breaks
Per plauką nepapuolė LTE į grupių top 10, tai dabar kompensacija - tokiam žvėriui tokia aukšta vieta. Paklausę suprasite, kodėl.
3. Supertramp - The Logical Song
Tas pats atvejis, kaip Gentle Giant - "Interview", tik dar riebesnėmis porcijomis. Net tekstas jau pats ateina į galvą (kaip ir VdGG "Still Life"). Labai klasiška, labai populiari daina, bet ta išimtis, kai populiarumas laimi.
2. Peter Hammill - The Comet, The Course, The Tail
Šitos tekstą irgi moku mintinai. Peter'io Hammill'io gilumas, ekscentriškumas, dainų puikus, šiek tiek avangardiškas, tačiau didžiąją dalimi progresyvus skambesys - šių elementų sąjunga pagamina antros vietos kūrinį.
1. Gentle Giant - Experience
Nuodėminga - bet metų lyderio kūrinio teksto mintinai nemoku, kaip kitų dviejų prizininkų. "In a Glass House" yra vienas nerealiausių girdėtų albumų ir šiemet jis dominavo. Dėl ko būtent "Experience", vėlgi, neįmanoma paaiškinti. Nes taip kažkokia aukštesnioji jėga nulėmė, kad šis kūrinys taip nustebins mane, kad aš jį dėsiu į pirmąją vietą.
Pirmųjų 20 kūrinių video pateikiu pats, kaip matote.
Pretendavo, bet nepateko:
Supertramp - Rudy, Van der Graaf Generator - Arrow, Gentle Giant - In a Glass House, Liquid Tension Experiment - Universal Mind, Dream Theater - Honor Thy Father, Atheist - Air, Steven Wilson - Luminol, King Crimson - Fallen Angel, Opeth - Moon Above, Sun Below ir Blackwater Park, Wishbone Ash - Persephone, Arzachel - Metempsychosis, Jethro Tull - Sossity; You're a Woman, Eloy - The Apocalypse, Arthur Brown's Kingdom Come - Galactic Zoo, System of a Down - A.D.D., The Crazy World of Arthur Brown - Fanfare/ Fire Poem, The Doors - The Soft Parade, Fleetwood Mac - I'm So Afraid, Bathory - Valhalla, Gryphon - Lament, Annihilator - The Fun Palace, Genesis - Firth of Fifth, Peter Hammill - A Louse is not a Home, Bobby McFerrin - Drive, Buckethead - Nottingham Lace, The Alan Parsons Project - What Goes Up..., Mastodon - The Czar, Electric Light Orchestra - From the Sun to the World (Boogie #1) (šitai skirčiau 51 vietą, nes buvau įtraukęs, o po to persigalvojau ir vietoj jos įtraukiau visai pamirštą Yes - Siberian Khatru), echolyn - A Suite for the Everyman, Yezda Urfa - 3,Almost 4,6 Yea, Mike Oldfield - Ommadawn, Zingale - Stampede, Brand X - Running on Three, Kyuss - The Law.
Ačiū už dėmesį ir susidomėjusiems mano pateiktais kūriniais - gero klausymo.

Komentarai
Šaunuolis. Tikra metinė ataskaita. 60 proc. paminėtų kūrinių tikrai yra mano pamėgti ir jei rinkčiau savo top 50, kai kurie jų ten patektų. Puiku, kad sudėjai video, bus galima prasukti .