
Bent jau melancholiška dūšia nėra banali
Vakar kažkaip buvo labai nuobodi, tiesiog prakeikta diena. Buvau net Nuobodžiumi pasivadinęs. Laimei, dar naujo paso nenuėjau pasidaryti. Nu įdomiai skambėtų, bet ir toks vardas gali greitai pabosti. Šiandien jau kažkaip greičiau laikas eina ir įdomiau viskas vyksta. Tiktai labai painiojasi pirštai rašant, jei padarysiu klaidų tai iš karto atsiprašau. Skelbiu Nuobodžio žūtį, nuo šiol grįžau į savasias vėžias ir susigrąžinu Einaro vardą. Padariau visus reikalingus namų darbus ir tėvų paliepimus bent dėl to dūšios negraužia. Atleiskit, kad pavartojau svetimybę atėjusią iš slavų kraštų, bet žodis siela jau per daug pabodęs ir pasidaręs labai banalus.
Vakar labai melancholiškos nuotaikos buvo, šiandien jau viskas geriau, nors vienos melancholiškos dainos atsiklausyti negaliu:
Ir tai, kas jungia Nuobodį ir Einarą (grojaraštyje):



Komentarai
Alteiskit, kad paskelbiau jo žūti, suklaidinau jus
Jis nemirė, jis pasislėpė, jis darbų bijo. Pavaduoju aš, kai reikia namų darbus daryti, į mokyklą eiti ir kai kitokie darbai užklumpa. O dzūkai vis dėlto gerų žodžių turi.
Dzūkijoje jeigu vietoj dūšios pasakysi siela, tavęs nesupras Šis žodis įrašytas į mūsų tarmės žodyną Apskritai dzūkai perėmė daug slavų kilmės svetimybių. Ką padarysi :) taip jau nutinka, kai kaiminystėje gyvenam. Ir gaila, kad Nuobodulys ar koks ten nuoboda mirė :D Kietas bičiukas buvo ;D
Ir labai ypatingai rekomenduoju tą dainą paklausyti.
Esmė ne kad skambėtų, o kad situaciją atitiktų
Esmės nekeičia - vistiek neskamba (-ėjo) Nuobodys - iškastruotas nuobodulys
Šiaip tai ne Nuobodžius, bet Nuobodys buvau
Nuobodžius? Da tak ir liežuvį nusilaužti galima. Kam išradinėti dviratį, jei turim puikų lietuvišką žodį nuoboda ?