Blogis
Cha, taip juokinga, kad pasaulis griūna. Kartais iš tų siaubingai nejuokingų ir kraupių absurdų užeina juoko priepuolis. Taip, taip - pasaulis prieš tai sukosi į vieną pusę, bet dabar pasisuko į kitą - mes sparčiai regresuojame. Gal ne technologijomis ir protu, bet savo jau ir taip šalta morale ir dvasia. Pažiūrėkit, nereikia toli ieškoti regreso pasekmiu... Lietuvoje: nešvarūs pinigų plovimai, pedofilija, korupcija... Ir visa tai priklauso nuo sąžinės, nuo žmogaus moralinių ir dvasinių vertybių. Taip greitai pasaulis pradėjo suktis į kitą pusę, kad jau net pradėjo ristis. Tai vadinama pasaulio ritimusi. Į nežinią...
Kam tai rūpi? Aukščiausieji apgaudinėja žemesniuosius. Jaučiu, mes grįžtame į tuos laikus, kada visuomenė buvo suskaldyta į luomus. Kur mūsų demokratija (dabar jau kalbu konkrečiai apie mūsų šalį)? Demokratijos nėra. Parlamente turi sėdėti išsilavinę žmonės, kurie nusimano apie politikos reikalus ir kurie neieško įmantrių būdų padėti valstybei, jei įmanoma padėti paprastai, o ne tie žiopliai, atėję iš scenos, gatvės ar banko. Tai ne jų sritis.
Na va, kas keliam debatus... Prieš prasidedant Seimo rinkimams tariau tokį, ne politiko, o 13-mečio vaiko žodį. Ir kas pasakys, kas protingesnis - aš ar parlamento narys? 
Baigiam politizuoti. Mums neleido ekonomikos mokytoja smerkti mūsų aukštesniųjų, todėl išsiliejau dabar.
Kaip gyvenate, žmonės? Cha, turbūt džiaugiates, kad pasaulis griūna... Ne, jūs džiaugiates, kad griūna muzikos pasaulis ir šiandien tapsite dar vienos muzikos pionierės pasirodymo liudininkais ir aukomis. Jūs pavergs tie pamišėliai, kurių centre - pinigas. Money, money. Pasaulis pradėjo griūti, kai ABBA sudainavo Money, money, money - tada pasidarė svarbus pinigas...
Kas čia per betvarkė - nerandu tinkamo žodžio tiems visiems blogiams apibūdinti. Nes tai visas blogis. Tai tiesiog BLOGIS.
Taip, dabar mūsų gyvenimo būdas pasikeitė - labiau įpratome kalbėtis apie blogus dalykus. Mano tėtis neseniai yra pasakęs: "anksčiau žmonės girdavosi, kad turi daugiau už kitą. Dabar žmonės giriasi, kad jie skurdesni už kitus". Nu pasakykit, ar nesirita pasaulis, kai žmonių mąstysena tokia nesveika. Pasaulis mus verčia daržovėmis (I variantas), blogio įsikūnijimais (II variantas), arba liekame gėrio atstovais, tik trūksta jėgų pakovoti prieš vis stiprėjantį blogį (III variantas).
Nu va, pažiūrėkit, kiek aš daug apie blogį kalbu. Nes pas mane galvoje vėjai nešvilpia. Aš dar gebu suprasti, kas tas blogis ir kiek jo pasaulyje daug yra.
Vakar man buvo nesvarbi ateitis. O šiandien laukiu ateities, stebiu, kaip su lyg laiku ritasi pasaulis. Šviesos greičiu turbūt, kurį pažymėsiu c raide savo naujoje formulėje apie blogį, kaip žymėjo mano mėgstamiausia grupė savo dainos pavadinimė.
Na štai, toji daina, ir kitos:

Komentarai
Laikas dingt iš čia.
O man nusistovėjusios šventimo tradicijos pasidarydavo vis laukiamesnės. Šiais metais taip nebeatrodo. Turbūt nusibodo.
Aš niekada nelaukdavau savo gimtadienio, nes žinodavau koks jis bus... Bet šis kažkoks atrodo išskirtinis... Nors tikriausiai toks nebus... Vėl.
A, o aš nelaukiu savo gimtadienio ir nežinau kodėl...
Aaaa, kodėl sutrigdei mano svajones apie tai jog gimtadienis jau greitai...dabar aš supratau, kad vis dėl to tavasis greičiau. Iš tikrųjų tai man mėnesiai maišos, sorry.
Man atrodo, kd rugpjūčio 25 ateis greičiau, nei spalio 2...
Puiku. Man taip pat 13. Bet aš vis tiek už tave vyresnė.
Pššš, kššš, tššš... neturiu žodžių. Kažkaip jau nusibodo kiekvienam nariui aiškinti, kad aš gimiau 1998 m. rugpjūčio 25 d.
Tau 13? Neatrodo. Labai neatrodo.
Suprasti lengva. Tik va, kaip supranti, pradedi kitą žmogų lyginti su savim ir supranti, kad reikėtų smerkti ne tik jo, bet ir savo ydas...
Deja, netaip supratai. Aš tiesiog manau, sunkaus charakterio žmonės (ypač kai jie supranta, kad jie tokie yra) turėtų suprasti tokius pačius kaip jie.
Esu įsitikinęs, kad tos citatos negirdėjau..
Aš nesakiau, kad mano charakteris lengvas. Bet tikrai nesu baisus antžmogis, kaip nuskambėjo šitame tavo komentare. Aš esu labiau egoistas ir tas mano egoizmas užgožia kitas geras savybes. Taip pat truputėlis narciziškumo ir puikybės... (apie puikybę esu kalbėjęs dienoraštyje). Bet tai dar nereiškia, kad aš negaliu nemėgti sunkaus charakterio žmogaus. Kaip įdomiai, tavo komentaras slepia mintį, kad sunkaus charakterio žmonių gali nemėgti tik angelai... Toli gražu, ne
Velnias, dabar užstrigo pavardė. Bet tikrai žinau, kad tokią mintį pasakė kažkoks asmuo iš citatų knygos, kurią skaitau kartais...
Žmogau, tu pats sunkaus charakterio!
Įdomu būtų išgirsti, kas tas garsus asmuo?
Ne, tobulėjimo sąvoka pavogta iš garsaus asmens
Tobulumas dar neatsirado, bet jį įmanoma pasiekti. O tobulėjimo sąvoka greičiausiai pavogta iš manęs
Man atrodo, kad tas tobulumas dar neatsirado pasaulyje... Tobulėjimas - tai nesiekimas būti jos viršūnėje, o kelias į tą viršūnę.
Malonu girdėti. Toliau tobulėk (bet nepasiek pačio tobulumo, nes žinai, tobulybių nekenčiu)
Jo, pataikei į tą seną kito žmogaus mintį, kuri kadaise mane labai stipriai nuteikė tobulėti...
Tai gerai, kad pastebi. Reiškia, tobulėji
Matai, gatvės durnius apie reikškinius šalyje paprastai sužino iš žiniasklaidos. Arba iš kaimynės bobelkos, kuri apie šalies naujienas išgirsta iš žiniasklaidos. O ji, žiniasklaida, yra tokia nenuosekli kaip Nac. stadiono Šeškinėje statybos. Buvo čia prieš pora metelių istorija kai tokį vieną šuniuką (berods Pipiras) numetė nuo tilto ir tai nufilmavo, kilo didžiulis pasipiktinimas. Žiniasklaida naujieną pasigavo, ir šalia pradėjo atsirasti daugiau istorijų - Kaune kitam šuniukui užpylė nosį klijais, Vilniuj su plyta užmušė katę ir t.t. Susidarė įspūdis, kad šalyje su gyvūnais vyksta kažkas baisaus. Vėliau istorija nurimo, kartu nurimo ir publikacijos, ir istorijos. Bet aš galiu garantuot, kad iki šiol bent viena katė, šuo ar kitas gyvūnas per savaitę tampa buko durnų lunatikų smurto auka. Tik apie tai neberašoma, nes šuniukas Pipiras nukrito prieš milijoną metų ir niekam tai nebeįdomu. Tačiau, grįžkime prie gatvės durniaus - jis jau seniai negirdėjo apie gyvūnų kankinimus, reiškia everything must be alright. Deja. Tas pats ir su pedofilija, korupcija, avarijų statistika (karu keliuose) ir pan. Kokia tema bus ant bangos, tas ir suformuos nuomonę. Jeigu dabar pradėtų skelbti straipsnį po straipsnio apie apvogtus butus, nors tai įvyksta nuolatos ir skaičius yra pakankamai nedidelis, visuomenė galvotų, kad prasidėjo kažkoks butų apiplėšimų bumas. Priešingai, jeigu niekas neskelbtų apie nusikaltimus, žmonės pradėtų galvoti, kad nusikaltimų smarkiai sumažėjo.
Na, aš tai visokius juokavimus ir sarkazmus pastebiu... :D
Prajuokinot. Čia buvo mano neeilinis žvilgsnis iš pesimisto pusės. Nes aš esu užsigimęs optimistas ir įpratęs viską pašviesinti Ir beje, sveikinimai su praėjusiu gimtadieniu. Pasirodo, tik savaitė skirtumas tarp mano ir jūsų gimtadienių... Bet į moralę spjauti negaliu. Esu dvasios žmogus, labai vertinu gerąsias žmogaus vertybes ir labai nekenčiu sunkaus charakterio žmonių
Einarai, tu tos jaunas ir jau toks nihilistas. Spjauk į senų krienų sukurtą moralę ir spinduliuok optimizmą visuose frontuose.
Iš tikro, šiame pasaulyje viskas padaryta taip, kad būtų ir patogu, ir naudinga... Pinigai - patogu, naudinga...
O kodėl ne? Toks žutbūtinis skaičiavimas lavintų protus... Juokauju, aišku
Ne, tai man jau nepriimtina. Keisti technologinę priemonę į ūkinius gyvulius jau visai kas kita... O šiaip, geras paaiškinimas :D
Tai va - vis dėlto tai pasireiškė šitame dienoraštyhe
Tai kad neteisybė. Tai, kad perskaitei 5 mano dienoraščius, dar nereiškia, kad mane jau kiaurai perpranti. Kas antras mano žodis yra sarkazmas. Ir praeita žinutė buvo ne šakojimasis, o šiek tiek ironizuotas atsakymas į tavo komentarą
Supranti, optimistai šį paradoksą labai sunkiai pamato, nes kai pirmą susidūria su blogiu, jį labai hiperbolizuoja. Iš patirties sakau, nes esu buvusi optimistė ( o gal jau ir dabar esu) ir žinau, kaip mano akys padidėdavo pamačius bent mažą blogį. Čia tik toks optimistų bruožas, kuris būna trumpalaikis
Pirmą kartą girdžiu šį paradoksą ir net nusistebėjau. Tai gal vis tik esu pesimistas, dažnai žvelgiantis į šviesiąją pusę?
Paradoksas. Ir gan dažnai pastebėtas. Kad pesimistai mėgsta kalbėt apie šviesiąją pusę, kurios patys neranda, o optimistai, kalba apie juodąją pusę, nors dažnai į ją atsigrežia.
"Ach, priminei, kaip aš nekenčiu pinigų... Būtų gerai, jei viskas būtų kaip senovėje: žmonės atsilygindavo vieni kitiems grūdais ir miltais, o ne pinigais. Kodėl dabar negalėtų taip būti..." Aš suprantu, kad tu juokauji, bet vistiek paaiškinsiu, nes man patinka (genai...). Yra žmogus, kuris maino 1 MAC kompiuterį į 120 vištų. Tu nori MAC kompiuterio, tačiau bėda, kad tu neaugini vištų, tu, tarkim, gamini batus. Tai štai, vištų augintojas vieną vištą keistų į 15 kg miltų. Miltininkas (Miltonas?) 100 kg miltų keistų į karutį. Karutininkas 1 karutį keistų į 200 plytų, o plytininkas 50 plytų keistų į į tris peilius, peilininkas ir t.t....ir galiausiai kubilius (kubilų gamintojas) keistų 1 kubilą į 10 batų. Tai norėdama išsikeisti batus į kompą, tu pereini per grandinę žmonių, kol turi pakankamą kiekį vištų, kurias gali keist į kompą. Su pinigais - tu parduodi daug batų, gauni pinigų ir eini pirkt kompo pllius neberūpi logistikos problemos.
Tu mažiau čia šakokis . Labai paprasta nusišnekėjus viską suversti sarkazmui arba ironijai . Just sayin.
Va, va. Genijaus mintys. Aš įprastai esu optimistas, bet čia buvo trumpas žvilgsnis į juodąją pusę. Kas man aišku nėra labai įprasta...
Nesuprasti mano sakiniuose sarkazmo irgi yra labai kvaila, Misteri Tobulybe
Ir būtent dėl to ir norėčiau būti gimusi ne dabar, o tada, kai pasaulis virė pagal seną receptą...
Dėl kai kurių dalykų sutinku. Visų pirmą, stebiu naujienas ir matosi, ką ten daro susėdęs seimas... Taip, ne taip išsireiškiau sakydamas, kad jie kvaili. Taip, jie savotiški, nes savo proto galias panaudoja ne ten kur reikia. Taip, tie dalykai egzistavo seniai. Ir žiniasklaida dabar atkreipia didesnį dėmesį - bet pasakyk, nejaugi viso to vyksta mažiau. Čia gatvės durniui aišku, kad to gerokai padaugėjo. O progresu to vadinti net nesiverčia liežuvis...