
Brūdus plukdančios upės, dabarties stipri pajauta.
Man patinka ruduo ir žiema ne dėl to, kad aš nenormalus (vis tiek aš nenormalus), o dėl to, kad pradedi geriau pažinti ir suvokti tamsą, dėl kurios egzistuoja šviesa (užmuškit mane, mieli fizikai - man išduoti fizikus yra labai neįprasta, nes aš pats dalinai tarp jų esu), padeda kitokiais būdais perkratyti savo smegeninę. Tiesiog pasaulį matai visai kitaip. Įvairialypiškumas yra būtinoji gyvenimo sąlyga. Jei iš manęs atimtų gamtos sezoniškumą, pavyzdžiui, nuvežtų mane į Afriką arba į Grenlandiją, mano adaptacija būtų labai sudėtinga. Bet klimatinių veiksnių - pūgų, sniego, šlapdribos - tiesiog nekenčiu. Jei man žiema būtų tik klimatiniai veiksniai, aš jau rytoj nusipirkčiau bilietą į kokią nors Indiją (dėl politinių priežasčių man dar reiktų n dienų visus dokumentus ir kitus dalykus susitvarkyt, kad ten patekt) ir maučiau iš čia bėgte. Kita problema yra socialinė adaptacija. Okey, čia big topic'as plačiosios visuomenės diskusijose, bet niekada nenorėčiau gyventi užsienyje. Kalba dar nieko, bet socialiniai ir kultūriniai neatitikimai mane nuvarytų velniop. Dėl to bandau išvengti studijų užsienyje ir esu įspraustas tarp dviejų polių: studijų kokybės ir studijų bendros aplinkos artimumo. Bjaurastis tie sprendimai, geriausia durti pirštu.
Dar kas čia apie adaptacijas? Lyg ir visur adaptavęsis. Vis tiek geriausia yra dabar. Aš turbūt stipriausiai dabartimi jaučiantis ir gyvenantis žmogus Žemėje. Jei aš rimtai rūpinčiausi savo ateities planais, stočiau kur nors į IT, programavimą ar kokią nors mediciną ir nesukčiau sau galvos. Bet medicina yra paskutinė įmanoma kryptis mano prioritetų sąraše (netgi kokią skandinavistiką ar lietuvių kalbotyrą mieliau studijuočiau). Kiek aš čia galiu pliurpti apie niekam neįdomius dalykus...
Šiandien išėjau pravėdinti galvos ir pažiūrėti į Nevėžio upę, kokius brūdus ji šiemet plukdo. Pažiūrėkime kartu:


Komentarai
Apie Nevėžį visada buvo ir bus pilna pramoninių ir ypač ūkinių objektų, kurių reikšmė didesnė, nes ūkinės atliekos dažniausiai būna gausios maisto medžiagų, kuriomis minta dumbliai. Tai neabejotinai taršos požymis. Kritulių stoka ar debetas gali pakelti tų teršalų koncentraciją vandenyje, bet tokioms didelėms upėms kaip Nevėžis tai daro labai mažą įtaką.
Žiaurus vaizdas. Panašiai Nevėžis atrodydavo per pavasarinį polydį septyniasdešimtaisiai. Tuomet į upė patekdavo teršalai(gal melasa) iš Panevėžio cukraus fabriko. Lydekos 5 kg ir didesnės pridususios, o gal apsinuodijusios, lyg rąstai plūduriuodavo vandens paviršiuje - su valtimi priplaukęs galėjai rankomis tokią išsitraukti. Dabar čia turėtų būti kita priežastis, nenutuokiu kokia, bet tas žalsvas apnašas lyg koks mauras. Gal krituliu stoka ir kritinis debetas įtakoja kokių tai dumblių hiperpopuliaciją?