Didysis dienoraštis (pagarba penktadieniui)

Šiandien labai, labai tingėjau keltis. Galvą pavyko pakelti iš ketvirto karto, išlipti iš lovos prireikė trijų minučių. Štai, ką aš ir mano pažįstami vadiname išsirutuliojimu. Keliu žingsniavau į mokyklą ir net nebūčiau pamanęs, kad Ponas Šaltis šiandien negailestingesnis. Viskas prasidėjo geografija. Mokytoja šiandien geros nuotaikos ir gerai išsimiegojusi, nors teigė, kad vidurnaktį kiaušinienę kepė. Ir jos kovojimo būdai su nedrausmingąją klasę buvo labai įdomūs ir labai keisti. Grasinimai:

Išsiųsiu į Roterdamą (kadangi dabartinė tema: Olandija ir lyg tai ji jau turėtų lėktuvo bilietus).

Taip, šiandien mokytoja turbūt ne ta koja iš lovos išlipo ir nepataikė išeiti pro duris (trenkėsi į sieną) {#} Vokiečių kalba. Mokytoja vėl nukrypo nuo temos, tiksliau mes ją iš jos išvedėmė, užsiminę apie ekskursiją, kurią paveikslėlis knygoje priminė. Į matematiką nėjome (ji buvo, bet niekur nereikėjo eiti). Taigi, užsidirbau dešimtuką ir išėjau į lietuvių. Man pradeda įdomėti lietuvių pamokos. Kažkaip nesitikėjau, kad man gali patikti lietuvių pamoka. Chemija, dviejų klasių jungimas virto chaosu, bet užsidirbau du balus prie artėjančio kontrolinio. Pasirodo, kartais ir chaose įmanoma dirbti. Dailė. Mokytoja šiandien buvo daug geresnė nei įprastai. Pagaliau atsiskaičiau šių metų darbą Nr1, kuris truko nuo pat rugsėjo. Pažymis ne iš geriausių, bet bent jau galėsiu atsipūsti, nuo "huge works". Dėl vykstančio šimtadienio istorijos mokytoja išleido mus namo. Ji man oficiali auklėtoja, bet ji mūsų kaip auklėtinių išsižadėjo, tai ir mes išsižadėjome jos. Mes jos nebevadiname kažkaip ypatingai, ji mums - eilinė mokytoja. Ji mums nuo šiol tikrai nėra aukščiau už kitas mokytojas. Ji mums neskiria auklėtiniško dėmesio, kaip dera tikrai auklėtojai. Tai kodėl mes ją turime laikyti auklėtoja? Nuo šiandien ji prarado mūsų pagarbą ir jai liko tik tas statusas.

Nepaisant labai tokių įdomių įvykių mokykloje mano nuotaika yra puiki. Matau vaivorykštes kurių nėra ir tiesą sakant, atradau aukso puodą vaivorykštės gale. Laisvas laikas yra kuo gryniausias auksas mano niūrioje kasdienybėje, sukeliantis šypseną ir nuslopinantis pyktį. Pagaliau gal ir pailsėti pavyks, va tai bus kaip pasakoje. Bandau būti daugiau lauke, matyti ne tik pilką kompiuterį ir negatyviai nuteikiančias tapetuotas sienas. Saulė šviečia, ak, kaip malonu. Nelaukiu vakaro, norisi ilgiau pasidžiaugti tokiu giedra ir šiluma. Ir šiandien tikrai nešalta. Termometras melagis. O kai man meluojama tai mane siutina. Už tokius dalykus gali nebeatsikratyti nuo manęs ir nėr lengva likti gyvam. Bet termometro aš nedaužysiu. Man per gera nuotaika.

Šiandien klausausi visos muzikos iš eilės, visų grojaraščių kokius tik esu sukūręs. Juk man tokia gera nuotaika. Todėl iš kiekvieno mano grojaraščio po mėgstamiausią dainą įdedu čia:




Komentarai

einaras13

O kaip veikia šitie:

R7wa

O ir šiti raudoniukai man patinka Tik kažkaip jų vartoti neprireikė. Aš kantus žmogus, dėl smile nesinervuoju

R7wa

Dar neapsisprendžiau O dar kažkas sakė, kad man buvo smegenėlės susisukę...

einaras13

Gerąją ar blogąją prasmę?

R7wa

"Matau vaivorykštes kurių nėra ir tiesą sakant, atradau aukso puodą vaivorykštės gale." pritrenkė mane šis sakinys

einaras13

Ne, tas profas jau pakomentavo

Misantropia

vytenio?

einaras13

Kažkaip pasigendu to profo, kuris bando vis aplenkti mano dienoraštį

Misantropia

Nepasakyčiau, kad super gerai (šiaip manau R7 yra kur kas didesnis profas), bet moku kažkiek Ironiška: baigiau humanitarinę klasę.

einaras13

Pastebėjau, kad tu labai gerai lietuvių kalbą moki. Čia? Drąsus prisipažinimas? Taigi tai net neverta nei vieno iš tų dviejų žodžių