Diena tai pusė velnio, o kaip su 17,5 karvės

 Šiandien nusimato laiko slinkimas. Pasukti laiką valandą į priekį?.. nieko prieš. Šiandien suveikė mano stipresnioji mano klastingumo ir gudrumo pusė, taip pat buvo priversti dirbti abu smegenų pusrutuliai >1********** vatų galingumu. Man tos žvaigždutės labai primena uždavinį, kurio nespėjau išspręsti mokyklinėje matematikos olimpiadoje... Ir dabar vietoj žvaigždučių įstatykite bet kokius skaitmenis, vis tiek gausis kosminis skaičius. Šitas dienoraštis skiriamas atminti visus juokingus dalykus iš matematikos olimpiados paminėti. O jie buvo tikrai įdomūs:

Kokį protą reikia turėti, kad skaičiuoti reiškinį - x20? Kaip padarė vienas septintokas. Vietoj x buvo kažkoks skaičius, bet tikrai nemažas...

Matematikos mokytojos pasakojimas prajuokino ne vieną ir ne du vaikus. Ji pasakojo, kad jos sūnus, dalyvavęs 7 klasėj olimpiadoje išsprendė uždavinį. Pasak jo, atsakymas buvo 17,5 karvės. {#}

Pradėjau rašyti ne iš tos dvilapio pusės.

Nutraukiam pasakojimą apie šias nesąmones, iš kurių prisižvengiau taip, kad kartu su mąstymu, juokas suėdė visas smegenis. Arba bent jau atsikando kairiojo pusrutulio ir paliko kažkokį trolį, kuris dabar kažką galvoj kala. O gal jis tik remontuoja. Atrestauroja smegenų pilį. Išgersiu daug acto, kad graužtų gerklę ir nieko nevalgyčiau. Absoliutus besotis esu. Vėl prisikimšiu pilną sumuštinį skrandžių, kaip kad padariau sekmadienį. O gal actas negraužia. Kas esat ragavę, pasakykit koks skonis, malonu buvo pasimėgaut?

Kaip minėjau, pabuvau gudriu ir klastingu. Įtikinau matematikos mokytoją, kad matematika bus paskutinė ir kad išleistų iš pamokos. Pavyko!

Nusimatantis laiko slinkimas, kadangi išvengiau dviejų pamokų. Kuo greičiau paruošti namų darbus būtų neblogai. Jei vėl neužpuls ponas Nuobodys, kuris kažkaip seniai buvo pasisvečiavęs. Ir jis garantuotai prisikimštų pilną sumuštinį skrandžių ir atsisėstų kelioms dienoms prie kompiuterio. Tada jam namų darbai ir kitokie vargai būtų nusispjaut. 

Bet vis dėlto, man praverstų atsiridenti XVIII a. patranką ir šauti vieną sviedinį tiesiai į buvusios (t.y pavadavusios senąją) mokytojos kabinetą. Man taip verda viduje kažkas (labai karštas ir galintis išmušt iš kontrolės ribų, matyt tai - Ponas Pyktis), kad ji (jos pravardė - burbulas) sugadino mano pusmetį. Ir vis dėlto, tai ko nekenčiau, dabar mėgstu. n-tasis paradoksas.

Dabar lendam į grojaraščius ir klausom gerą muziką: 



Komentarai

cccrazyggirl

Atsimenu šitą ! Pamenu svarbiausias dalykas būdavo kuo greičiau gert kad nenupūtotu :D

Eve15

Žinau apie ta moterį. Žiūrėjau video internete kur per paskaitą ji pati pasakojo savo išgyvenimus. Dar pridedant, pabaigoje ji pasakojo kad atsigauti po to insulto jai prireikė 8 metų ir kad tai tikriausiai buvo geriausias dalykas jos kaip mokslininkės gyvenime ;) Pritariu, bepročiai tikrai laimingiausi žmonės pasaulyje

velniux

Dėl matymo, tai tikrai yra taip ir tai labai įdomus dalykas. Bet dėl tų procentų yra labai daug klausimų. Dar XIXa. pabaigoje John Lorber šokiravo pasaulį savo atradimu - vieno iš jo pacientų IQ siekė 126. Nieko ypatingo? Galbūt, jei nepaminėtume to fakto, kad dėl hidrocefalijos šio vaikino smegenys buvo beveik 45 kartus mažesnės už normalias, o jų svoris sudarė ~5% įprasto vidutinio smegenų svorio. Kalbant tiksliais skaičiais - jo smegenys buvo 1mm storio(normalus smegenų storis - 4,5cm) ir svėrė apie 75g(vidutinis smegenų svoris - ~1,5kg). Šis nonsensas sukėlė tikrą perversmą, nes, jei tai, ką ištyrė Lorberis, yra visiška tiesa, gali būti, kad žmogaus protas ir smegenys yra nesusiję dalykai. Skamba beprotiškai ar ne? Tikrai, juo labiau, kad vėliau Lorberis teigė ištyręs apie 150 skirtingų pacientų, sirgusių hidrocefalija, iš kurių net 30 pasiekė aukštesnį nei vidutinis IQ. Kas dėl tų 10%, tai tėra vieno mokslininko išgalvotas faktas. Nėra jokių įrodymų, kad tai būtų tiesa. Patys pagalvokit, jei iš tiesų išnaudotume tik 10% savo smegenų ir net 90% jų būtų neveiksnios - juk tuomet itin dažnai, po nelaimingų atsitikimų girdėtume gydytojus sakant: "Jam pasisekė. Insultas ištiko nenaudojamą jo smegenų dalį". Ar kas nors yra girdėjęs tokią frazę? Bent man neteko. Bet kurios smegenų dalies pažeidimas sutrikdo normalią jų veiklą. Įvairūs smegenų tyrimo metodai atskleidė, jog, atliekant tam tikrą kiekį fizinių ar protinių užduočių, pasitelkiamas kiekvienas smegenų kvadratinis centimetras. Kai kurios dalys net po kelis kartus. Galiausiai, Kanados neurochirurgas Wilderis Penfieldas elektrodo pagalba ištyrė visas paciento smegenis ir nerado jokios neveiklios srities. Visa šita demagoginė idėja kilo tik iš to, kad daugelis yra linkę manyti, kad galėtų gyventi žymiai aktyvesnį protinį gyvenimą. Tai tik bergždžias bandymas surasti kažką, kuo galima būtų "paaiškinti" tai, kad kai kurie žmonės yra genijai, o visi kiti lieka jų šešėlyje.

eqliux

Tai jau tikrai, Einarai, aš pati turėjau griežtesnę mamą nei dauguma aplinkinių (ok, ir dabar ją turiu ir labai myliu, bet užaugau ir tas griežtumas ar nuolaidumas jau nebėra svarbu), tai irgi prisikentėjau tų 'to negalima, ten neleidžiu, šįkart per vėlai grįžai, todėl kitąkart neisi' ir panašiai :) bet čia visiem taip. tėvai nori, kad jų vaikam nieko blogo nenutiktų, kad neprisidirbtų, ko nereikia, kad netaptų nusikaltėliais, kad mokyklą pabaigtų, žmonėm išaugtų, o jų vaikai nori smagiai laiką leisti, daug nuotykių patirti ir patys spręsti, kas jiem geriausia. reikia kažkaip išlaviruot, kad visiems gerai būtų :D O iš tavo išvardintų dabar ekspromtu dalykų jau dabar matosi, kad toli gražu nenuobodu! :) O kiek dar pamiršai. Pvz., aš žiemą maudžiusis išvis jokiam vandens telkiny apart baseino iki šiol nesu! :D Damn!

isterija

Bet nejau aš tokia sena? Aš irgi tą gėrimą darydavaus! čipuška vadindavom. Ir kieme duodavomės, šokinėdavom per gumas, su šokdynėm, kreidom piešdavom ant šaligatvių, su kamuoliu visokius žaisdavom ir t.t. O gal čia tėvų finansai daugiausiai įtakos turi? Nes aš nei po šalis keliavau, nei kompo turėjau visai mazgė būdama. Va prie Tv jungiamą žaidimą turėjau ir užteko. Super Mario ir kažkokie tankiukai.

einaras13

Tai tikrai ne tiek daug aš praradau, man teko susprogdinti gan pavojingą sprogmenį, man teko bėgti nuo bendraamžių narkomanų-gatvės banditų, man teko per 2 mėnesius aplankyti 6 šalis, man teko išsimaudyti jūroje žiemą ir t.t. Tai gal tikrai ne taip jau ir nuobodu. Tik rečiau dirbu, neturiu gan didelio fizinio pajėgumo. O tas "tėviškas instinktas" trukdo kiekvienam, jau kiek aš prisiklausiau tų "neik, neleidžiu", "grįžk iki tada", "eik valgyt" ir t.t

eqliux

Neypatingas tas jo skonis dabar pasirodytų, čia pats potyris už jį svarbiau, tai ne kažin ką ir praradai turbūt:) Nors, aišku, jei vis tik jautiesi kažką svarbaus praleidęs, tai užsimink apie jį kuriam nors iš tėvų, galėsit pasigaminti :) Daug gi tų visokių durnų maistų yra. O dėl šiuolaikinių vaikų tai sunku sakyt, manau, visais laikais visko buvo. Aš, pvz., nors ir karsčiausi medžiais ir lipau stogais kartu su visais, bet vaikystėj tiek laiko praleidau knygas skaitydama, kad manau, jog šiuolaikiniams aštuonmečiams kompų maniakams niekuo nenusileidau namie praleistu laiku :D Nors nolifere savęs tikrai nelaikiau ir tuo pačiu per pertraukas tarp knygų buvau fantastiška kvadrato žaidėja ir visai pakenčiama vartininkė;D Mūsų tėvai ir seneliai, kurie kompų neturėjo, užtat labai daug laiko praleisdavo padėdami tėvams daržus ravėti, žąsis ganyti, uogas skinti, gyvulius šerti ir pan, tai jie žaidimams irgi neturėjo viso laiko. Mums, aišku, irgi tų darbų teko, bet tikrai nepalyginamai mažiau. Tai gal dirbti mažiau mokam (tie, kurie miestiečiai esam). Bet tie, praleidę vaikystę prie kompo ar tv, dažnai geriau moka užsienio kalbas. Užtat kamuolio nepagauna ar per šokdynę šokinėt nemoka. Sunku pasakyt, kas čia geriau. Manau, prie vienišos vaikų vaikystės tarp kompų daug prisideda ne tik pačių kompų ar tv patrauklumas, bet dar ir tai, kad šiuolaikiniai tėvai kažkodėl bijo tuos savo vaikus kur nors vienus paleisti.

einaras13

Pas šiuolaikinius vaikus tuščia ta vaikystė. Jie nolife'ina prie kompiuterio arba TV. Kažkada vis tiek už mus viską darys robotai ir mums nebus prasmės čia gyventi. Neturėjau progos net pargauti to limonado, reiškia mano vaikystė irgi tuščia

eqliux

Che, mes vaikystėj iš acto ir sodos limonadą darydavomės :D peilis skrandžiui belekoks, bet užtat kaip maloniai užputoja! :)

R7wa

Dar vakar per papildomą anglų kalbėjome apie smegenis. Mokytoja pasakojo apie vieną moterį, mokslininkę, kurią ištiko insultas (nežinantiems, kai smegenis užlieja kraujas). Visas kairysis pusrutulys buvo užlietas krauju. Dabar ji yra atsigavusi ir pasakoja, ką jai teko išgyventi tuo metu. Ji pasakojo, jog skaudėjo galvą. Paėmusi į rankas telefoną, nes neabejojo, jog būtent tuo daktu galima išsikviesti pagalbą, ji žiūrėjo į skaičius, tačiau matė ne skaičius, o kažkokius baisiai gražius išlinkimus, kaip ornamentus. paskambinusi pirmu pasitaikiusi numeriu, ji susisiekė su savo kolega. Nei jo balso, nei apskritai kalbos ji neatpažino. Viskas, kas sklido iš telefono, buvo kažkoks murmesys. Ji stengėsi kalbėti, tačiau nepavyko. Negalėjo atsiminti, kas apskritai ta kalba yra. Bet murmėti ji murmėjo, todėl kolega iškvietė greitąją. Taip pat moteris pasakoja, jog ji prarado savęs kaip individo suvokimą. Ji nejautė savo kūno ribų, rankų ar kojų. Jai atrodė, jog jos pilna visur ir ji visomis ląstelėmis liečia aplinką. Įdomiausia, jog tokį jausmą, ji apibūdino kaip euforiją. O bepročiai juk yra patys laimingiausi žmonės Derėtų jiems pavydėti

einaras13

Na va, pasirodo smegenys užima veltui daug vietos. O actas kad rūgštus, žinau iš chemijos ir iš čipsų Pringles druskos ir acto skonio

isterija

Actas - rūgštus. Prisipilu pusę lėkštės, kai šaltieną valgau. Ir mes naudojam šiaip labai nedaug smegenų, procentaliai apie 10-20% Aišku atsiranda, kurie naudoja apie 40%, bet tai čia jau tieji genijai, kaip pavyzdžiui, Mocartas. O kūdikiai iš vis naudoja tik apie 2% ir būdami maždaug 2 mėn amžiaus vaizdą mato apverstą, o iki tol tik šviesas ir dar kažką. O ir šiaip visų akys mato apverstą vaizdą, tik mūsų smegenys jau padeda mums ir 'atverčia' vaizdą.