Gyvenimo harmonija. Sunkioji muzika
Ar geriau seni bepročiai, kurie nors ir nėra labai malonus, bet bent jau nelaiko tavęs keistu. O gal geriau naujieji žmonės, kurie tave laiko bepročiu, bet malonesni ir ne tokie amoralūs? Gal tiesiog jiems reikia apsiprasti, juk dar tik vienas mėnuo... Bet mane tai jau knisa. Taip, aš sunkaus charakterio ir sunkios mąstysenos žmogus, su mano ypatumais kartais užtenka tik susitaikyti, o ne juos ryškinti, pašiepti, ironizuoti, galbūt ir nesiekiant įžeisti, bet vis tiek tai yra nesuprantamai nemalonu.
Taip, vis dėlto jie, ar tie senieji, ar tie naujieji, turi nemažą panašumų - daugiau nei skirtumų. Pradedu tikėti, kad normalių žmonių šiame pasaulyje išvis labai maža. Arba aplamai nėra. Visi yra savo srities bepročiai. Mokslo, meno, nolifinimo, sporto ar kitokių dalykų. Kiti yra bepročiai tikrąja to žodžio prasme. O kiti gal ir ne bepročiai, bet sveikas jų protas per mažas suvokti, kad šiame pasaulyje yra daugiau nei "ego". Egocentrizmas - baisi savybė. Egoizmas puiki savybė palyginti dar, o egocentrizmas yra baisus velnias, su kuriuo geriau nesusidurti.
Niekur nebus idealios harmonijos, nes kiekvienas žmogus nori vis kitokios harmonijos. Bet pradedu tikėti, kad harmonija slypi ne panašume, o skirtybėje... Kuo skirtingesni žmonės grupėje, tuo ji yra harmoningesnė. Kuo keistesni garsai muzikoje, tuo ji yra harmoningesnė. Senovės graikų gyvenimo taisyklė: viskas turi būti gražu ir harmoninga. Iš to išvesti galima logišką idėją: viskas, kas panašu, harmoninga nėra. Reiškia, pasaulis yra nuobodus, jei jame nėra skirtybės. Skirtybė yra visa ko principas - gyvenimo harmonija.
Mano galvoje yra maištas - atrodo gimsta tiek daug įvairiausių (nuo paprastučių iki pat sukčiausių bei filosofinių) minčių, bet suregzti normalaus sakinio vis tiek nesiseka. Smegenų vietoj palaida košė. Jaučiu, kad saviraiška yra silpnoji mano pusė. In real life. Mėgstu pasireikšti internete, Music'e, facebook'e ar dar kur nors. Bet gyvas bendravimas akis į akį mano charakteriui yra labai sąlygotas. Tiesiog daugelis sąžinės balsų tau net neleidžia pasireikšti, nes bijai likti nesuprastas (vėl mane varžo sociofobija). O gal kalta aplinka? Gal tiesiog nėra kam pasireikšti. Gal tiesiog nėra priežasties pasireikšti. Vis labiau norisi tikėti būtent šia teorija.
Užmigau grįžęs namo? Dienos metu? Va, kaip mane veikia per maža miego dozė kaskart? Kas sako, kad neįmanoma išmiegoti 10 valandų? Nesąmonė. Tiek man reikia, kad jausčiausi pailsėjęs. O dabar po 7 tik. Jaučiu dėl to šią savaitę jaučiuosi surūgęs ir laimingas tuo pačiu metu. Mano nuotaikų ir CNS sutrikimai dėl miego. Reikalauju daugiau miego. Nors va, savaitgalis - gal biški pailsėsiu - po to vėl arsiu. Toks jau tas gyvenimas, kur tu gerai jausies, jei net pailsėt neduoda.
Vėjas koks šiandien ... Pūtė tiesiog mane į mokyklą tiesiog. Tas vaizdas, kai mokytojų dienos proga pakabinta plakatą laiko mokiniai, kad jo nenublokštų ant Norfos stogo sukasi atmintyje. 25 m/s. Striukę jau ir dėtis reikėjo. Va, tokį rudenį aš mėgstu - man tai labai patikti. Ideali diena.
Sveikinu su mokytojų diena visus pedagogus.
Daug aprašiau. Daug. Na, sunkiajai muzikai tikrai esu pasiruošęs kaip niekada.
Enslaved - Forsaken (ir visas naujasis Riitiir albumas)
Enslaved aš iki šio albumo mažai težinojau. Na, perklausius pirmą kartą nepadarė jokio įspūdžio. Bet antrą... Puikus progresyvusis metalas, muzikoje yra ir stiprus black metal elementas, vietomis pasitaiko death ir doom metalui būdingo skambesio. Ir death būdingas kriokiantis, kaip aš vadinu, "deformuotas", vokalas. Dainos ilgos. Todėl daug vietos ne tik posmams, vokalinėms partijoms, bei pagrindiniams rifams, bet ir solo bei improvizacijoms. Puikus albumas, man patiko iš antro karto. Todėl jei nepatiks pirmą kartą, reikia ir antrąkart paklausyti - kartais tai suveikia. Man labiausiai patiko daina Forsaken, kurios pagrindas yra black metalas, su death prieskoniais: vokalu ir būgnų partijomis. Bei 11 minučių - reiškia, turi būti ir progresyvu. Taip ir yra. Seniai teko girdėti tiek stilių kupinos dainos. Mėgaukites:

Komentarai
Matai, ne kiekvieno galvelėje švilpia tie patys vėjai ir net ta "pilka masė" yra sudėta iš skirtingų pažiūrų ir mąstymo žmonių, bet tiesiog natūraliai yra labiau pritampantys viens prie kito... Deja, tokio dalyko, kaip "dauguma" pažiūrose išskirti ir negalima. Nebent elgsenoje - arba ta elgsena irgi apsimestinė, ypatingai paauglių tarpe, norint pasirodyti kietu. Va čia tas pats egocentrizmas...
O Vilniuj jokio vėjo nebuvo(bent kai aš ėjau) . Sąvoka normalus yra labai slidi. Normalus - tai tas, kuris elgiasi ir mąsto taip, kaip dauguma? Ar normalus tas, kurio pažiūros ir elgsena atitinka tavo asmenininius standartus? Pirmuoju atveju - tokius tik vėžimais vežk. Antruoju - rankų pirštų tokiems suskaičiuoti greičiausiai yra per daug. Aš šiandien irgi apie penkias valandas miegojau, bet taip dažnai būna. Ryt irgi ne daugiau šešių miegosiu, nes anksčiau dvyliktos vis tiek neisiu miegot . O Enslaved reikės perklausyt, kažkaip anksčiau su šita grupe neteko susidurt .
Aš irgi manau, kad daugelis jaučiasi suvaržyti bendraujant gyvai. Labai abejotina, ar kalbėdamas pvz: su tavim, pasakyčiau tą patį, ką pasakau čia... Aš septynias valandas miegu nuo pat rugsėjo pradžios ir tai jau darosi nebepakeliama. Penkios valandos jaučiu išvis pribaigtų... Vėjas tik švilpia, švilpia, ir kaip garsiai ryte. Žiūriu, mane po žingsnį į prieky pastūmia. Klasiokas pasakojo, kad prie namo sienos jį prirėmė... Enslaved va, jau trečią dieną sėkmingai klausau - kuo toliau, tuo labiau nuomonė gerėja...
Žinoma, kad normalių žmonių pasaulyje nėra. Tik sunku tai paaiškinti ar įrodyti. Visi skirtingi - visi nelygūs. Jaučiasi daug sąsajų su mano vakarykščiu dienoraščiu, apie skirtybę ir aš rašiau ten tiek ilgai... O ketvirta pastraipa beveik pribloškė, nes pasijutau, lyg skaityčiau apie save. Aš miegojau 5 valandas ir tai man pats tas. Bet jei miegočiau tiek dvi paras iš eilės, ir aš dieną nulužčiau. Yra jau buvę taip kelis kartus... Rytoj miegosiu turbūt iki pusdienio. Jo, vėjas ir man šiandien labai užkliuvo - negalėjau suvaldyt plaukų. O Enslaved man patiko iš pirmo karto. Bent jau naujasis albumas, kurį neseniai teko klausyt.