Žinutė apie muzikinius skonius ir jų etalonus!!!

Įvadas:

Ilgai ir laimingai visi ginčijasi, kieno koks skonis ir ką galima apie žmogų spręsti iš jo skonio... Tai vat, man ypač šiandien užnieštėjo parašyti tokią savo pasamprotavimų paraišką.

I skyrius - "Apie muzikinį skonį"

Yra žmonių, kurie mėgsta specifinę muziką. Daug tokių, kurie klauso pop muziką, electro muziką, repą. Yra tokių, kurie vertina sunkiąją muziką, roką, alternatyvą, eksperimentinę ar klasikinę muziką. Tačiau, ar pagal tai galima skirstyti į žmones, kurių skonis yra geras ir kurių blogas. Ne. Kiekvienas žmogus turi savo požiūrį į pasaulietines vertybes. Gal jo prigimtinis požiūris yra toks, apie ką kalbama popse - apie gražias ir įspūdingas apraiškas. Gal jis hipis, ir jam svarbiau spalvotieji dalykai. O gal jis sunkiosios ar progresyviosios muzikos mėgėjas, kuris mėgsta į kiekvieną smulkmeną žiūrėti intelektualiu žvilgsniu. Iš čia išplaukia, kad kiekvienas žmogus skirtingai įsivaizduoja, kas yra gėris ir kas yra blogis. Tačiau, jei yra tokia skirtybė, apie kažkokį standartinį ir pastovų vienetą negali būti kalbos.

II skyrius - "Apie muzikinio skonio etaloną"

Vėlgi, skonio etalono supratimas yra skirtingas ir priklauso nuo skonio. Daugeliui skonio etalonas - tai, ką klauso JIS. Pavyzdžiui, man skonio etalonas yra progresyvioji ir eksperimentinė muzika. Bet ar galime sakyti, kad tai ir kitiems turėtų būti etalonas. NE. Nes, vėlgi, žiūrėkime į I skyrių, išsiaiškinome, kad kažkokio pastovaus muzikinio etalono, taikytino visiems negali būti.

III skyrius - "Apie muzikinių stilių perteikiamas vertybes"

Kiekvienam stiliui, o gal net ne stiliui, verčiau, atlikėjui, būdinga perteikti savotiškas vertybes. Sakykime, progresyviajame roke yra tokių, kurie mėgsta susikoncentruoti į muziką ir tekste neperteikti jokių subtilybių. Yra tokių, kurie savo muzikoje tiesiog filosofuoja, nagrinėja egzistenciją. Yra tokių, kurie yra tiesiog poetai ir savo tekstą piešia vaizdais... Ir manau taip kiekviename stiliuje, Bet kokiu atveju, kiekvienas kūrėjas žino, apie ką kuria, ir savo "šedevru" perteikia savo nuomone ir vertybes. Atlikėjas su tekstu nesusijęs tik tuo atveju, jei jis ne jo kurtas. Mes tokius dalykus dažnai sutinkame šiandien. Bet ir senais laikais buvo būdinga pasiskolinti kieno tekstą ir dainuoti.

IV skyrius - "Apie žmogų pagal jo skonį"

Negalime apibrėžti žmogaus pagal jo skonį. Pavyzdžiui, tikrai aplinkui jus yra pop muzikos gerbėjų. Ir vienas nuo kito gali kardinaliai skirtis. Nors būna atveju, kada žmogus tiesiog sugyja su savo klausoma muzika, todėl hipis gali patapti floristu, o metalistas ar rokeris pradėti filosofuoti kiekvieną jūsų žingsnį. Todėl iš to gimsta stereotipai. Daug kas nusistatę prieš kito stiliaus atstovus, nes jie esą ne tokie protingi. Popso mėgėjus alternatyvistai vadina paviršutinybių mėgėjais, o šie alternatyvistus - nesuprantamais, į liūdesį, depresiją linkusiais žmonėmis. Klasikus laikome nuobodomis, o šie mus - šaknų muzikos apleidėjais. Bet tai tik stereotipai. Tikroji žmogaus nuostata apie jo ir kitų klausomą muziką yra tik jo prote, o jo charakteris nors ir gali priklausyti nuo muzikos, tačiau retais atvejais.

V skyrius - "Koks žmogaus elgesys ginčo metu ir koks turėtų būti"

Žmonės neretai susiginčyja dėl muzikinio skonio nesutapimo. Dažnai jie vienas kitą aprėkia, kad klauso ne tos muzikos, kokios reikia arba kad nepažįsta tikrosios muzikos. Tokie žmonės daro taktikos klaidą. Kiekvienas žmogus klauso muzikos tokios, kokios jam reikia ir užtenka, o tikroji muzika ir visa muzika, o ne tik ta, kurią tu klausai. Taigi, ginčų išvis nekiltų, jei būtume taktiški ir tolerantiški, nesakytume oponentui, kad jis klauso ne tokios muzikos. Mes turime žinoti, kad kiekvienam skonis yra kitas dalykas ir niekada ginče neįrodysi savo teisumo, nes teisumo nėra.

Išvada:

Kiekvieno žmogaus stilius yra jam etalonas, nes bendro etalono nėra. Kiekvienas žmogus turi žinoti, kad kiti žmonės klauso sau būdingą arba tiesiog mėgstamą muziką ir nėra tokios "supermuzikos", kurią galėtų klausyti visi. Taip kad, nustokime ieškoti to etalono, nustokime įžeidinėti žmonės dėl simpatijų nesutapimo. Viskas, manau išaiškinau tiek, kiek reikia žinoti.




Komentarai

Trampumpoolee

Galų gale muzika tėra tik vienas iš tų nebūtinųjų poreikių. Kiekvienas iš mūsų gyvena kiek skirtingais dalykais. PVZ vienas per mažai skaito, antras per mažai sportuoja, trecias per prastai valgo, kitas per mažai dirba, kitas per mažai džiaugias gyvenimu. Ir būdami unikalūs, komplikuoti bei netobuli nei vienas iš mūsų nenorim kad kažkas, turėdamas skirtingą poziūrį, charakteri, galimybes bei neįlindęs į mūsų skūrą, aiškintų kaip ir ką turim daryt...

V3rtig0

Iš gyvenimo patirties galiu sakyt, kad daug apie žmogų pasako muzikinis skonis. Galima lengvai pritaikyti stereotipus ir nemažu tikslumu numatyti žmogaus pomėgius, išsilavinimą, netgi charakterį ir temperamentą. Aišku, stereotipai yra toks dalykas, kurie ne visada pasiteisina, bet jie nėra iš piršto laužti ir bendrame naudojime yra pakankamai tinkami. Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų šia tema. Vieną prisimenu konkrečiai - rastas ryšys tarp klausomos muzikos ir mokyklinių testų rezultatų: https://qph.is.quoracdn.net/main-qimg-22121e7e2adcb81782c7fa1a4f48192e

velniux

"Spalvotieji dalykai" . Šiaip tai aišku, niekada negalima absoliutinti ir sakyti, kad va, tu klausai lietuviškos estrados, reiškia esi durnas. Nebūtinai . Klausoma muzika gali būti susijusi su išsilavinimo ir šiaip mąstymo dalykais, bet vien pagal ją spręsti apie žmogų yra klaidinga. P.S. Vat ko nesitikėjau, tai pas tave grojarašty rast Red "Release The Panic" .

einaras13

Faustai, esmė ta, kad tikrai nedidelė tautos dalis lankosi koncertuose. Gerai į vieną salę telpa keli ar keliolika tūkstančių, bet kaip pamatuot pustrečio milijono (Lietuvos mastu), o gal dar ir 7,4 milijardo pamatuokime pagal jų klausomą muziką. Yra, yra tos subkultūros, o bet tačiau, aš gal nesu toks inteligentas, jei einu į klasikos koncertą ir tuo labiau, gal aš ir mėgstu klasikinę muziką, bet tiesiog neprisiverčiu nueiti į jūsų minėtą styginių kvartetą... O dėl Pravieniškių, čia irgi, sumažintas visuomenės modelis. O ar daug apskritai žmonių, mėgstančių džiazą. Tikrai ne kiekvienam pakampy stovi. O beje, bedvasiai žmonės turbūt apskritai nesidomi estetika ir menu, tai dar derėtų pagalvoti, ką Pravieniškių nusikaltėliai mėgsta. Galbūt jie ten muzikos net neklauso, nes neturi galimybių. Nors pilnai tikiu, kad turi.

Faustas

Tolerancija, šūdlerancija. Taip, galim būti labai dvasingi, "protingi ir apsišvietę", liberalūs ir toleruoti bet kokį mėšlą, sakydami, kad tai skonio reikalas ir žmogaus pasirinkimo laisvė. BULLSHIT. Dvi situacijos: 1. Nueikit į kokį jungtinį lietuvos atlikėjų koncertą (na, kokius dabar populiaru rengt švenčių progom). arba va kad ir į Sel'ą. Apsidairykit. Pastebėkit kokie žmonės ten susirinkę. 2. Nueikit į simfoninį arba kokį nors styginių kvartetą. Vėlgi apsidairykit. Po to atsakykit į Einaro klausimą: ką galima apie žmogų spręsti iš jo skonio? į tariu kažką galima. Pilnai palaikau ir pratęsiu be_inio mintį: kalbant ne tik apie muziką o bendrai apie estetiką - egzistuoja "geras skonis" ir "blogas skonis" . Tai tiesiogiai priklauso nuo išsilavinimo. Ir "gero skonio" turėjimas yra kur kas svarbiau nei priimta manyti. (Manau mažai rasite Pravieniškėse nusikaltėlių mėgstančių džiazą arba besidominčių daile, ar ne?).

be_inis

Aktuali tema, su galimai begaline diskusija (tavo minimi ginčai, yra kvailio duona). Ir nesutinku, kad neegzistuoja bendrinis etalonas (nepatinka man šis žodis, nes jis sumenkina aną dalį, nepriklausančią duotąjam etalonui), kurį pakeisčiau būdvardžiais - gera, kokybiška, ir retesniais atvejais - išskirtine. Nekalbu apie absoliutizmus. Išvadą priėjai, po staigaus idėjų kratinio, kai tema yra tokia didžiulė, pernelyg lengvai. Pradžiai pacituosiu vieno muzikos mėgėjo / kritiko mintį: "Obviously a lot depends on taste. And taste is mostly a function of education. "Savaime suprantama daug priklauso nuo skonio. Bet skonis yra dažniausiai edukuojama funkcija."

einaras13

Tai vat ir mano nuomonė tokia. Todėl ir paruošiau šį traktatą tikėdamasis, kad bent 0,75 žmogaus perskaitę tai susiprotės, kad kažką daro netaip (kalbant būtent apie tuos netaip darančius).

einaras13

Ketinimai kilnūs, tačiau gimę iš neturėjimo ką veikt. Nu šiaip juokinga, kai žmonės tą patį vis pliurpia. Kiek jau mėginusių aiškinti, kad muzikinis skonis yra įvairus, tačiau kol kas vis dar vyksta tokių kvailų pasisakymų.

Alvydas1

Manau, kad Einaro šitaip motyvuota žmogaus muzikinių pomėgių analizė padės sureguliuojant įsiplieskiusius ginčus, kad yra teisenis už teisųjį, Įmetei šį traktatą į karšto ginčo tarpą ir abiems pusėms turėtų pasidaryti aiškus ginčo beprasmiškumas. Arba ne - ne visi linkę įsiklausyti į protingas pastabas. Bet ketinimai išties kilnūs.