KūrybaEilėraštis

Mirštanti dulkelė depresijos kambaryje


Kam aš reikalingas?
Aš esu menkavertė dalelė visatoje,
Depresuojanti uždaryta kambaryje.
Dalelė, negalinti ištrūkti ir klajoti po galaktikas.
Dulkelė, kuri mano esanti niekas.
Tokia, kuri ateityje nemato laimės.
Kruopelė, kuri norinti pranykti amžių amžiams.
Toji, kuri net gimti neturėjo.
Šioji, kurios kančia neprilygsta jokiai kitai.
Jinai, ateitį mato sėdint ant žarijų pragare.
Šukelė, pjaunanti ištisus likimus.
Šakelė, paliekanti danguje randus.
Kruopelė, kurią suvalgyti bebaigiąs skausmas.
Adatėlė, badanti laiminguosius gyvenimo pionierius.

Aš tik dalelė
Neturinti vertės.
Aš tik dulkelė,
Skristi vėjuje turės.

Aš tik kruopelė
Lesama paukščio.
Aš tik šakelė
Bijanti aukščio.

Mirties valanda atėjo,
Kambarys mano akyse
Staiga jau tamsėjo.
Garsų nebuvo jau ausyse.

Pranykusi dulkelė,
Mirties ištikta.
Išgaruos ši dalelė
Saulės šviesoje.

Komentarai

velniux

Ir kodėl aš tą žodį iš pradžių ir perskaičiau be to skiemens?

einaras13

Ir beje, būtinai paklausysiu tų dainų, net į prisiminų sąsiuvinį užsirašiau

einaras13

Su tais "galaktaplaukiais", kas tai per daiktas. Na, išėmus vieną skiemenį žinočiau, bet gal taip bandei užslėpti tikrąjį žodį. Vis dėlto, galaktika tikrai žaviai skambantis žodis

Silentist

fainas žodis - "galaktikos", galaktaplaukiai būtų per žiaurus, o galaktikinis, nu jis būtų poetiškas irgi, pac tas.. ei, hey einarai, paklausyk dainų apie cosmos'ą...