Muzika ir charakteriai keistame laike

Kas per košmaras. Laiko formulė tikrai nebesuvaldoma, ji visiškai nebeleidžia pasidžiaugti šituo nuostabiu savaitgaliu, kada pagaliau abi savaitgalio dienos yra nuostabiai laisvos. Ir aš esu laisvas. Tris žvilgtelėjimai į laikrodį šiandien kas valandą. Rodmenys: 09:26, 14:35, 22:27. Mane šeštadienis gerokai apgaudinėja. Tegu tie žydai švenčia šabą, o aš geriau užsidarysiu savo achromatinių spalvų keturkampyje ir pradėsiu mąstyti iš naujo, kodėl būtent taip Dievas sukūrė laiką ir ar nebuvo geresnių jo kompozicijų...

Kodėl aš įvairių personų charakterį įžvelgiu kitokį nei dauguma. Nejaugi Dievas mane apdovanojo mąstymu kitu kampu. Ar aš tiesiog nesugebu suprasti tų žmonių... Koks žmogus daugumai geras, aš vis jame atrandu blogų savybių. Gerų žmonių tikriausiai nebūna. Toks mano kvailas mąstymas, nors nežinau, ne filosofas esu, kaip iš tikro turėtų atrodyti geri žmonės.

Ne, keistesnio pasaulio ir būti negalėjo. Ar tikrai Dievas nesuklydo atsiuntęs mane čia. Būtent čia, kur aš mąstau atvirkščiai. Na, tegu ir laikrodis praadeda suktis prieš laikrodžio rodyklę. Aš nieko prieš.

Šiandien užsimezgė toks keistas dialogas:

- Kas čia per numirėlių muzika?

- Mama, nejaugi nežinai. Čia juk Pink Floyd... (tuo metu grojo "Echoes")

- Nemėgstu Pink Floyd'ų...

Niekad nemaniau, kad mano tėvai nemėgsta Pink Floyd. Nors susidariau išvadą apie dvi mąstymo rūšis apie muziką:

Jei žmogus pripažįsta ir klausosi tik pagarsėjusių hitų, kažko, kas labiau paplitę visuomenėje ir ignoruoja pamirštus kūrinius, jis yra tos vaadinamos "pilkosios masės" dalis. Jis muzika nelaiko menu ir tai jam tik malonumas.

Jei žmogus gylinasi į klausomą muziką, ieško kažko įdomesnio ir geba atsispirti tam, kas tuomet populiaru ir paplitę visuomenėje, jis yra tikras muzikos mėgėjas, jis ją laiko menu ir tai jam yra ne tik malonumas, bet ir meno pažinimas, kažko naujo atradimas. Tik toks žmogus gali vadintis tikru muzikos mėgėju.

Taigi, tą patį pritaikiau ir Pink Floyd. Mano mintis, šiandien mano galvoje įsižiebusi:

Jei žmogus žino tik tokius hitus, kaip Another Brick In The Wall ar Wish You Were Here ar High Hopes, jis nėra tikras fanas. Jam reikia žinoti ir "Echoes" ir "Shine On You Crazy Diamond", galu gale ir "The Great Gig In The Sky"...

Ta proga, būtent minėtosios dainos grojaraštyje:



Komentarai

einaras13

Na, tai tikriausiai yra tiesa. Nes daugiau tokių išimčių pamatyti neteko. Na, yra ir music'e keletas...

Alvydas1

Tamsta esi ne pavyzdys o išimtis.

einaras13

Kaip sakiau, epocha ne visada lemia. Aš gyvenu popso, alternatyviojo roko ir elektronikos eroje, bet klausau progresyviojo roko ir kai kurių metalo formų... Štai pavyzdys...

Alvydas1

Epocha - lemiamas kriterijus. Visa kita - šalūtiniai poveikiai (mokslas,pomėgiai, draugai).

einaras13

Taigi, Alvydai, įrodėte, kad vis dėlto žmonių muzikinis skonis dažniausiai (bet ne visada) priklauso nuo gyvenimo epochos...

einaras13

Va, čia teisingai...

Alvydas1

Oj, ne. Nuo Time ir prasidėjo Pink Floyd mano eroje. Ummagumma aš žinojau esančią, bet išgirdau tik neprikalusomybės laikais, nusipirkęs blusyne.Tavo tėvai turėtų būti septinto dešimtmečio herojai - pomėgis muzikai po niolykos metų -išeitų jų kumirai yra aštunto dešimtmečio žvaigždės. Taigi jie mėgsta glem roką ir disko stilių. Paklausk mamos, ką ji mano apie Smokie, o tetę apie Samantą Foks ar Sandrą. Neabejoju, kad jie turės ką pasakyti.

einaras13

Gerai, tada Time, jie irgi negirdėję... Vėlesni laikai: Comfortably Numb - jie taip pat negirdėję... Tai ką dabar man manyti. Arba jie jų nemėgsta, arba jie atsisako pasidomėti jais ir mėgti... Mano tėvai išvis pamiršę tokį dalyką - senų laikų muziką. Neneigsiu, gal juos paveikė radijas, eurovizijos ir kitoks šlamštas. Jie klauso popso anksčiau nevengę sunkiojo roko gigantų

Alvydas1

Citata: "muzikos nelaiko menu, nes tai tik malonumas" - kategorija, kurion patenka sovietmečio populiacija didesne dalimi. Aš ne, mano žmona irgi (mano dėka - rizikuoju prisiimti nuopelnus). Tavo tėvai Echoes girdėt negirdėję, nes Pink Floyd mūsuose tik nuo Dark Side of the Moon. Vidurinėj mokė: - tik liaudies muzika tikrai gyvybinga ir turinti prasmės, visą kitą - šlamštas, išskyrus Čaikovskį ir Čiurlionį, na dar Bethoveną. Tad nevažiuokime ant tėvų, bet paėmę už rankos nuisiveskime į gerą koncertą pageidautina ne Lady Gaga) ir su išsamiais paaiškinimais patraukite juos prie savęs.

DeathLetter

Bet viena išeitis gali būti mažiau teisinga, kita išeitislabiau teisinga ir jos teisingumas priklausys nuo žmogaus požiūrio. :)