
Nesuprantu erdvės būdamas laisvas aplinkoje
Įžanga.
Šiandien buvo kažkokia keistai savotiška diena. Kalbant ne apie laiko iškreiptumą (jį užmirškime), o apie keistą aplinką, kuri man suteikė laisvės pasireikšti. Plačiau apie tai kituose skyriuose

I skyrius
Erdvė... daug erdvės... kas toji erdvė? Deja, aš šio reiškinio nelabai suprantu. Aš tik sugebu samprotauti apie laiką, apie erdvę... ne. Kodėl? Gal dėl to, kad esu visą laiką slegiamas. Bet slegiamas ne kokio nors daikto, o vyraujančios aplinkos. O erdvė ir aplinka kažkuo susijusios? Gali būti, kiek mano protas supranta, aplinka yra erdvėje. Reiškia, erdvėje egzistuoja viskas, kas egzistuoja ir aplinkoje.
Erdvėlaikis... Ar galim sieti erdve su laiku? Moksline prasme, taip, o buitine, tikriausiai ne. Aš ir apie laiką kalbėjau nedaug veldamas mokslinių elementų (išskyrus pačią laiko formulę), todėl erdvės nesiesiu su laiku. Erdvė yra vieta, kur vyksta visi reiškiniai, yra viskas pagaminta iš visko. Erdvė - tai tokia vieta kur gali būti Visata. "Nėra erdvės" sakome tada, kai trūksta erdvės, bet ji buvo, yra ir bus... Nuo didžiojo sprogimo iki didžiojo suplėšimo...

II skyrius
Dabar grįžkime prie temos. Šiandien aplinka leido man pasireikšti. Kaip čia taip... Pradedu dainuoti kažką nesąmoningo, iš manęs pradeda žvengti, kitas nesąmones daryt pradeda ir iš jo pradeda juoktis. Užburtas ratas, kuris nevaržė mano laisvės. Jei iš šiandienos įvykių tektų sukurti filmą, jis būtų pats nesėkmingiausias per visą kino istoriją. Vis tiek laisvei ribų nebus, tik per daug laisvės turėti kenkia.

III skyrius
Šiandien buvo dažnai aptarinėjama ir muzika. Žmonėms, klausantiems eilinio popso bandžiau apibūdinti kitokias muzikos sroves... Žinau, kad dėl mano muzikinio skonio mane laiko bepročiu, bet įrodžiau bent tą, kad ne visi klauso būtent pop muzikos, o kiekvienas turi kitą savo mėgstamą stilių. Aptarinėdamas progresyvųjį roką, pasakodamas, kas tai yra, žmonės nepatikėjo, kad yra dainų, ilgesnių už 20 minučių. Reiks mesti jiems iššukį: išklausyti Van der Graaf Generator - A Plague Of Lighthouse Keepers (23 minutės).

Pabaiga
Keista diena ir tiek... Keistų dienų jau šią savaitę buvo septynios, aštuntos tokios nenoriu.

Komentarai
Ai, nesiginčijam... Mano vienokia nuomonė, jūsų kitokia. Uždarom temą
"Teptuku jausmo nenupieši " . Tavo mokytoja klysta .
Yra . Keletas , saujelė , bet yra . Smagu būna kartais padiskutuot . Bet yra ir tokių "draugų" , kurie tiesiogiai varo ant tavo stiliaus ir mylimų grupių . "nenuostabu kad nuo narkotikų mirė " , taip apibūdino Cobainą . True Story . Kartais tiesiog mėginu nusileist , bet čia tik kartais . Dažniau išauga barniai , ypač kai varo ant mano mylimiausios grupės . Man galvoj nesutelpa kaip galima klausyt visokius techno , elektro , ir popsą , kur tas pats šūdas tesias ištisas 3 minutes .
Taip, ir mano aplinka tokia pati. Kai kurie net negeba suprasti sąvokos: rokas. Kiti tai sureikšmina su garsia muzika, kurios klausyti yra neįmanoma. Treti roką laiko kažkokią ateivių muzika, išėjusia iš mados
Tikrovėje, ne vien virtualioje erdvėje yra žmonių su kuriais gali pakalbėti apie gerą muziką?? Jei taip tai, tau pavydžiu, nes mano aplinkoje tokių nerasta. Galima ieškoti su detektoriais, manau ir jie nerastų...
Ištikro šiek tiek primena popierių , tokį seną , pageltūsi , kaip Einaras sakė . Dar , rankų odą iš labai arti .Iš esmės abu esat teisūs . Dėl muzikos , tai "Nepavyko, deja, aš jiems - keistuolis, ateivis, beprotis" , labai teisingai pasakyta . Mano draugai niekaip negali suprast kaip aš galiu klausyt tokią "lievą" muziką . Ir labai dažnai iš to išauga kivirčas . Aišku , yra ir tokių žmonių , su kuriais muzikos tema randu bendrą kalbą , bet čia retas atvėjis .
Tai labiau primena suglamžytą popierių Erdvė - gal ir gražus žodis, bet vis tiek aš jo nesugebu suprasti Nepavyko, deja, aš jiems - keistuolis, ateivis, beprotis Pabaigos nesistengiau itin ištobulinti, bet jei ji graži, tada viskas puiku. Keista šią savaitę buvo viskas, arba iš esmės pasikeitė mano požiūris į laiką, tai galėjo sukelti tokią "paranoją"
Pats pirmas paveikslėlis, vos tik jį išvydau, man priminė ką tik supjaustytą peiliu odą. Net pakraupau... Erdvė - labai gražus žodis. Toks keistas skambesys, keistai sudėliotos raidės, tačiau tai man gražu. Atverti žmonėms akis dėl muzikinio skonio prilygsta žygdarbiui, bet kaip supratau, to dar nepavyko padaryti. Jie dar netobulėja, deja... Graži pabaiga. Kažkas panašaus ir man buvo. Ta keista savaitė, keistos dienos, keisti dalykai...