Nulinė intencija (I dalis)
Pasigedau savęs tikro, pasigedau savęs energingo. Esu mėsos gabalas, kurio imunitetas eilinį kartą pasidavė virusui, slogai... Utopijos niekur nematau, nes ji pasauliui reikalinga tik vaikų pasakose. Iš pasakų išaugau, dabar man reikia graužti filosofiją, nes jaučiuosi gaudamas daugiau jėgų ją skaitydamas. Hesė, Remarkas, Gėtė - kasdienybė švenčiausia. Niekur negirdėjau, kad pasakose būtų kažko pamokančio ir eruditiško. Nors teoriškai pasaka turėtų kažko pamokyti, bet to kažko pamokyti galima tik kažką. Kaip ir Hesė sakė, taip ir aš sakau, kad viskas prasideda ne nuo masės, o nuo vienintelio individo. O individų yra skirtingų galybė. Tik vienovė sieja juos tame aspekte, jog jie visi yra vienos rūšies. Toks ryšys sieja ir lydekas, dobilus bei ūmėdes.
![]()
Niekas manęs nevertė gyventi, bet kol kas manęs niekas neverčia ir numirti. Gyvensiu dar ilgai ir skleisiu savo marazmus, nes tikiu savo prigimties teorija A, kuri teigia, jog aš atvykau su eruditiškais ketinimais šviesti žmones, būti kažkieno autoritetu, mokytoju. Nemanau esant kitai prigimties teorijai B, nes tikėjimas vienu vieninteliu yra svarbus aspektas dvasiniame žmogaus pasaulyje. Taip pat žmogų puošia mokėjimas atsirinkti dalykus, kuriais nori tikėti ir tiki, o ne kuriais reikia tikėti. Aš tikiu esant kažkokiai antgamtinei būtybei, jėgai, kuri ir pasiuntė manęs vykdyti prigimtinės teorijos A, bet absoliučiai netikiu krikščionybės marazmu, jog Jėzus buvo atsiųstas Dievo ir vėliau prisikėlė iš mirusių. Visa tai pasakos, o pasakos yra šlamštas. Šiais laikais visą religiją pakeitė filosofija (šią mintį sakė ir Milošas), todėl dauguma ateistų dabar tiki Nyčės, Hesės ir Kanto galia. Ir aš manau, jog tam tikrai "tikinčiųjų" visuomenei priimtini krikščionybės sakralo aspektai yra akių dūmimas, o filosofų literatūra yra ne istoriniai įvykiai apie Jėzų, bet tikri pamokymai apie gyvenimą ir kaip gyventi. Bažnyčia mūsų prašo kartoti tuos pačius žodžius: Tėve Mūsų, kuris esi danguje... Bet jie vis kartojami praranda vertę. O filosofija kartojama nebūna, ji kinta minutėmis ir suteikia mums vis daugiau peno apmąstymams ir galiausiai panirę į savo minčių lietų tampame patys sau filosofais. Kai kiekvienas žmogus gali suprasti gyvenimui svarbių aspektų, tai yra tikroji religija. O kažkokiai jėgai mes turėtume dėkoti už tai, kad mums davė minties galią ir kad mums kažkada buvo pakišta dovana rašyti ir kalbėti, perteikti savo genialiausius sumanymus ir idėjas. Taip, filosofija, mano galva, daug tikresnė, tuo pačiu ir vertingesnė už bet kokią religiją, ne tik krikščionybę, bet ir budizmą, judaizmą, islamą, induizmą ir šintoizmą. Ir net tai palyginti yra genialu:

Bet šiandien ir pastarąjį laiką kol kas, mano motyvacija buvo nulinė, o intencijos, tokios, kaip pasaulio mokymas įvairių marazmų, irgi susilygino su nuliu. Nes motyvacijos nebuvimas yra labai blogas dalykas, dėl to žmogus yra silpnas. Tingumas yra baisi žmogaus būdo yda, netgi prigimtinė kiekvieno žmogaus yda, todėl jos ištaisyti negalima, bet reikia rasti būdų, kaip jį slopinti ir rasti žmogui veiklos, kad jis būtų kuo užimtesnis. Manau, dirbti mums reikia tiek, kad mes galėtume kartais išvažiuoti atostogų į kitą šalį ir savaitgalį padykinėti. Mums užtenka savaitgalio, kam mums reikalingas laisvas laikas, ką turiningo mes nuveikiame per jį. Tiek pat dykinėjame. Susitinkame su draugu, paplepame. Bet tie plepalai naudos nepadarys. Tavo draugas juk tau neįpūs filosofinių vėjų, dėl kurių tavo gyvenimas apsivers kiekvieną kartą su juo susitikus. Reikia branginti turimą gyvenimo laiką ir jį leisti turiningai, kažką dirbti ar kažką veikti, o ne plepėti, dykinėti ir gulėti. Mums protas duotas pažinimui. Reikia skatinti motyvacija, tada ir dings tingumas, ir bus noras pažinti pasaulį, surasti tokios veiklos, kuri lavintų mūsų protą bei įrašytų į mūsų biografiją žiupsnelį naudingos patirties. Dykinėti reikia minimaliai. Deja, net ir aš taip nemoku.

Įspūdingo gerumo grojaraštis. Ištaško:

Komentarai
Pasakos,pagal mane, yra turbūt vienas geriausių ir protingiausių dalykų pasaulyje,tai viena .....Kas yra pasakose,tas yra pasaulyje,ten yra viskas .kas buvo,kas yra ir kas bus....Filosofija ieško ,todėl tai proto,minčių ir sielos treniruotė ir sveikata.....Tikėjimas ,tai kelias,tiesa ir gyvenimas....O pats gyvenimas,kuris vyrauja,veda į nežinojimą ir netikėjimą,nes daugumai jau neina suprasti esmės....
Skaitau jusu religines, filosofines studijas su Mahavishnaus Orkestru ir prisimenu, kaip ant bazilijonu kalna si ryta maciau kruva mergaiciu su akiniais, kurios dare joga bei kviete Buddha i Lietuva prie geras alus paviljona. Po to prisimenu savo naktini pazistama, M.Gorkio gatves kebabines drauga is Egiptas, pas kuri saltom ziemos naktim nesusaldavau, kai nesinoredavo i vienisus namus. Jis ten turi antra puse, taigi tikiu, kad nepabeges liko Egipte. Nezinau kaip melstis uz ji: "Teve musu" ar susiradus internete vertima, prasyti Alacho malones, kad jis butu nesuzeistas+gyvas. Kiek mes ten anglorusiskai esam diskutave, tai esam prieje vientisos krypties, kad Dievas yra viena.
Pasakos skirtos tik vaikams. Nors aš pasisakau už vaikų mokymą ir profesionalų ugdymą nuo pat mažųjų jų dienų ir manau, jog tos pasakų knygos beveik nesuteikia naudos, išskyrus mokinimasį skaityti, bet iš tikro pasakos yra naudingos tuo, jog skatina vaikų fantaziją. Gal tai nėra žiauriai reikalingas dalykas, bet užtai vaikai su fantazija nebūna tušti, o tas svarbiausia. Pagal užmanymą, pasakos turi kažkokį tai pamokymą. Tarkim, visada blogiukai pasakose pralaimi, o geriečiai po ilgos kovos triumfuoja. Tas dalykas turėtų vaikus skatinti gerai elgtis. Deja, realybėje yra ne taip... Tikrai smagu žinoti, kad jau daugmaž, o gal ir visiškai žinai savo misiją šiame gyvenime. Nežinau, kokio velnio tas Milošas tau pripūtė į galvą, bet negaliu sutikti su tomis mintimis. Religiją pakeitė filosofija? Nežinau, ar tai iš viso įmanoma. Tai pernelyg skirtingi dalykai, kad jie galėtų kaip nors mainytis tarpusavyje, pakeisti vienas kitą. Vis kartojami žodžiai praranda vertę? Manau, tai ne dėl žodžių kaltės. Žodžiai atrodo pakankamai teisingi. Tiesiog tie žodžiai pernelyg DAUG kišami žmonėms į galvas. Žmonės juos atmintinai iškalę, jiems jau bloga nuo jų kartojimo... Bet tai nėra jų vertės paradimas. Tai tik toks įsitikinimas. O filosofu gali būti bet kas. Tik vieni yra paprastieji, laisvieji filosofai, o kiti specializuoti filosofai, daugiau išmanantys apie tai, nes tai jų profesija. Aš pati labai vertinu filosofiją, man tai vienas įdomiausių mokslų pasaulyje. Kiap dažnai kinta filosofinės idėjos, aš negaliu pasakyti. Manau, jos kinta kaskart žmogui sumąsčius kažką naujo, bet ar tai gryna tiesa, tas neaišku... Bendros filosofinės idėjos nekinta per daugelį metų, jos nusistovėjusios ir nepakeičiamos. O ką manyti apie religiją, aš jau ir pati nebežinau. Neturiu savo konkrečios nuomonės dar apie ją... Kartais tingumas nebūtinai gali būti bloga yda, čia žiūrint, kaip į jį pažvelgsi. Reikia pagalvoti ir apie gerąją tingumo pusę. Pvz.: argi aktyvus ir visur skubantis žmogus, sugalvotų…
Kas kalbama religijose, būtent Biblijoje šiuo atveju, yra filosofija, bet pats religijos pagrindas nėra įtikinantis (t.y. Jėzus, Buda, Abraomas ar Mahometas). Galbūt filosofija yra kažko verta, bet jos diduma pasisako už savą religiją, kuri vien nuo to tikinimo jai esant teisingai darosi abejotina. O malda kartojama praranda vertę, kaip jau sakiau. Abejoju, ar visi bažnyčioje sėdintis ją kalba nuoširdžiai. O ką jau kalbėti apie kaskartinį įsigilinimą į šios žodžių reikšmę - nemanau, kad ir davatkos bobutės kiekvieną kartą bando suprasti filosofinę maldos reikšmę, nes daugumas tiki dėl to, kad tiki Dievu, o ne dėl filosofinės Biblijos reikšmės. Nuo temos nukrypau, bet ką jau padarysi. Verčiau jau tikėsiu pačios Biblijos abejotina filosofija, negu Jėzaus prisikėlimu. Religija pastaruoju metu išvis darosi panaši į komercijos produktą. Na, o ką iš mūsų pasaulio padarė pinigai - daug baisesnė ir banalesnė tema.
Tai, kas kalbama religijose irgi yra filosofija. :) Dėdė Jėzus Kristus, jei ir nebuvo Dievo sūnus, tai buvo bent jau geras filosofas. Visos jo skleidžiamos idėjos apie lygybę, tai, kad reikia padėti silpniesiems, kad visi žmonės yra artimi ir taip toliau ir panašiai gi grynų gryniausia filosofija. Tai nepatiko valdžios dėdėms, už ką Jėzus ir buvo nužudytas. :)Tai, kas rašoma Biblijoje (ir kitų religijų šventosiuose raštose) irgi sausa filosofija. Taigi šiuos raštus skaitydamas kiekvienas gali suprasti savaip ir intepretuoti taip kaip nori. Beja, ar žinojai, kad Einšteinas buvo tikintis? O minėtasis "Tėve mūsų" tinkintiesiems įsigilisnus yra nuostabi malda, nes vienu metu yra pagarbinamas Dievas ("teesie šventas tavo vardas ir teateinie tavo karalystė..."), paprašoma atleidimo ("atleisk mums mūsų kaltes.."), mokoma atleisti kitiems ("kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.." (čia tiktų ta eilutė iš Biblijjos "neteisk, nes būsi teisiams) kaip moki atleisti tu., taip bus aleista ir tau) ir negana to dar ir dievo malonės prašoma (kaddienės mūsų duonos duok mums šiandien..) Gaila, kad daugeliui žmonių tokia nuostabi malda yra teisiog kasdieninis ritualus ir mažai kas įsigila į tai, kas toje maldoje sakoma. :)
Tai, kas kalbama religijose irgi yra filosofija. :) Dėdė Jėzus Kristus, jei ir nebuvo Dievo sūnus, tai buvo bent jau geras filosofas. Visos jo skleidžiamos idėjos apie lygybę, tai, kad reikia padėti silpniesiems, kad visi žmonės yra artimi ir taip toliau ir panašiai gi grynų gryniausia filosofija. Tai nepatiko valdžios dėdėms, už ką Jėzus ir buvo nužudytas. :)Tai, kas rašoma Biblijoje (ir kitų religijų šventosiuose raštose) irgi sausa filosofija. Taigi šiuos raštus skaitydamas kiekvienas gali suprasti savaip ir intepretuoti taip kaip nori. Beja, ar žinojai, kad Einšteinas buvo tikintis? O minėtasis "Tėve mūsų" tinkintiesiems įsigilisnus yra nuostabi malda, nes vienu metu yra pagarbinamas Dievas ("teesie šventas tavo vardas ir teateinie tavo karalystė..."), paprašoma atleidimo ("atleisk mums mūsų kaltes.."), mokoma atleisti kitiems ("kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.." (čia tiktų ta eilutė iš Biblijjos "neteisk, nes būsi teisiams) kaip moki atleisti tu., taip bus aleista ir tau) ir negana to dar ir dievo malonės prašoma (kaddienės mūsų duonos duok mums šiandien..) Gaila, kad daugeliui žmonių tokia nuostabi malda yra teisiog kasdieninis ritualus ir mažai kas įsigila į tai, kas toje maldoje sakoma. :)